Prieš 13 metų vykusios didžiosios finansų krizės epicentre buvo finansų sektorius. Net geriausiai žinomi rinkos dalyviai, pavyzdžiui, „Lehman Brothers“, ne visi atlaikė tuomet kilusią audrą. O tarp silpnesnių finansų sektoriaus dalyvių vyko visiškas išsivalymas – iš dalies dėl jo ir kilo likvidumo krizė, vedusi į gilią ekonominę krizę.
Dabar vėl gyvename recesijoje ir laukiame galimos krizės. Bet ar šis kartas bus kitoks? O gal vėl verta bėgti kuo toliau nuo bankų ir finansų sektoriaus?
Išmoktos pamokos
Visos krizės ir visi sukrėtimai yra kuo nors panašūs. Bet istorija nesikartoja. Istorija tik rimuojasi. Todėl tikėtis bet kurios iš istorinių, įskaitant 2008–2009 m., krizių pasikartojimo šiandien nėra racionalu. Bent jau vertinant dabar matomą kontekstą ir tikimybes, kur kas realiau sulaukti recesijos su meškų rinka nei plataus masto likvidumo ir ekonominės krizės.
Sistemoje likvidumo daug. Po praeitos krizės įvesti reikalavimai ir saugumo sistemos finansų pasaulyje iš esmės pakeitė tiek suvokimą apie bankinį verslą, tiek jo rizikos lygį. Tuomet išmoktos pamokos buvo itin skaudžios, tad tiek industrija, tiek valdžios ėmėsi visų priemonių, užtikrinančių, kad didžioji finansų krizė nepasikartotų.
Kadangi tarp didžiosios finansų krizės pamatinių priežasčių buvo perteklinis sistemos užskolinimas, per maži nuosavo kapitalo ir rezervų reikalavimai, šios problemos šiandien yra iš esmės išspręstos.
Tiek finansų sistema, tiek reali ekonomika yra pakankamai likvidi. Nepaisant blogėjančios makroekonominės aplinkos, investicinių aktyvų kainų kritimo ir vis prastesnio rinkos dalyvių sentimento, kol kas apie didesnius finansų sektoriaus bankrotus negirdime nieko. Nes niekas nelipa ant to grėblio, kurį aiškiai mato.
Todėl bijoti finansinio sektoriaus nėra itin pagrįsta. Žinoma, egzistuoja aplinkybės, kurios gali nuvesti dabar prasidėjusią recesiją prie likvidumo krizės. Niekada negalima sakyti, kad kas nors neįmanoma (arba garantuota). Bet jei vertinsime ateities scenarijus per matematinę viltį, tai žetonus statyti ant naujo didelio finansų sistemos kolapso dabar atrodytų labai agresyvu.
Vidutinio scenarijaus atveju šiandien vykstantys procesai realiose ekonomikose lems ne itin lengvą, tačiau istoriškai ne itin įdomią recesiją realioje ekonomikoje ir panašią meškų rinką investicinių aktyvų pasaulyje. Apie tai antrasis mano straipsnis spalio žurnalo „Investuok“ numeryje.
Šis laikas finansų istorijos vadovėliuose greičiausiai taps tuo periodu, kurį ateities studentai žinos, kad reikia mokėti, bet nelabai žinos, kodėl jis svarbus, palyginti su didžiąja finansų krize ar juo labiau Didžiąja depresija.
Grėsmės bankams
Nors didieji rinkos dalyviai nesitiki rimtos likvidumo krizės, bankai problemų turi apsčiai. Šis sektorius visuomet yra priklausomas nuo padėties realioje ekonomikoje. Todėl visiško štilio nebus.
Pirmiausia bankams kirs blogos paskolos. Didelė dalis jų dėl valdžių veiksmų, vykdytų per pandemiją, buvo trumpam sušluota po kilimu. Tuomet buvo gelbėjami visi, dėl to problemų patiriantys ekonomikos dalyviai pradėjo atrodyti kaip normaliai funkcionuojantys. O daug naujų pinigų gavę iki tol problemų neturėję pradėjo itin optimistiškai vertinti savo kredito galimybes, tad per daug užsiskolino.
Pradėjus augti infliacijai ir griežtėti monetarinei politikai, silpnesniems paskolų turėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims) kyla vis didesnių problemų. Kol kas jos dar nėra masinės, bet ir nemokumų, ir bankrotų skaičius vis auga. Labai tikėtina, kad per ateinančius 6–12 mėnesių augs dar labiau.
Be to, infliacijos spaudžiami gyventojai nenori smarkiai keisti savo įpročių. Todėl skirtumą tarp realiai nuvertėjusių pajamų ir pabrangusio gyvenimo finansuoja iš vartojimo paskolų, kredito kortelių. Tokie veiksmai nebūtų problema, jei recesija truktų trumpai, kaip nutiko per pandemiją.
Tačiau, įvertinus centrinių bankų retoriką ir prognozes, šiandien vykstantis ekonomikos susitraukimas užtruks. Tad ir čia vis augs nemokių klientų skaičius.
Antras bankams nepalankus faktorius yra aktyvumo mažėjimas finansų rinkose. Rekordiniai sandorių skaičiumi 2020 ir 2021 metai investicinės bankininkystės srityje daliai rinkos dalyvių uždėjo rožinius akinius. Kuriuos dabar tenka nusiimti, koreguojant biudžetus ir ateities augimo planus. Ypač tai aktualu JAV, kur investicinė bankininkystė didiesiems bankams yra tarp pagrindinių veiklos sričių.
Trečias itin svarbus faktorius – sentimento prastėjimas realioje ekonomikoje. Praeitos krizės pamokas išmoko ne tik bankai, bet ir žmonės. Atsakingai ir tvariai savo finansus valdantys verslai bei privatūs asmenys nebeskuba skolintis, pereina į taupymo režimą. Tai lemia ir artimiausioje ateityje toliau lems mažesnius viso bankininkystės verslo mastus.
Todėl ramybės bankų sektoriuje nėra. Žinoma, lėtėjantis ar net stojantis verslas yra kur kas geriau nei likvidumo krizė, per kurią nežinai, ar galėsi vykdyti veiklą atėjus kitam pirmadienio rytui. Tačiau, vadovaujantis nepopuliaria nuomone, įmonių (ir jų akcijų kainų) padėtis priklauso nuo to, kiek pinigų tos įmonės uždirba. Tad mažėjančios pajamos ir pelnai reiškia blogesnius ir sunkesnius laikus bendrąja prasme. Tipinė recesija.
Sektorius akcijų rinkose
Per didžiąją finansų krizę bankų ir apskritai finansų įmonių akcijų kainos rinkose koregavosi gerokai smarkiau nei platieji indeksai. Taip vyksta visada – priklausomai nuo krizės tipo tam tikri sektoriai, atsidūrę konkrečiai tos krizės akyje, nukenčia gerokai labiau nei kiti. Investuotojai elgiasi racionaliai ir pirmiausia parduoda didžiausios rizikos šaltinius.
Per šiandieninę meškų rinką didžiausios rizikos šaltiniais tapo silpnesnius balansus turinčios, dažniausiai augimo įmonės. Kurios yra labiau priklausomos nuo išorinio finansavimo, tad jautresnės pinigų kainos ir prieinamumo pokyčiams.
Kaip atrodo finansų sektorius? „Financial Select Sector SPDR Fund“ (XLF), tai yra dideles JAV finansų įmones sekantis biržoje kotiruojamas fondas (ETF), nuo metų pradžios iki spalio prarado 22–23 proc. vertės. Iš esmės tiek pat, kiek S&P 500 indeksas. Tai puikiai įrodo tezę, jog šiuo metu rinka nesitiki naujos likvidumo krizės. Finansų sektoriaus rizika vertinama iš esmės taip pat, kaip bendra ekonomikos rizika.
Pavieniai vardai atrodo skirtingai. „JPMorgan Chase“ akcijos per devynis mėnesius krito 34 proc., „Bank of America“ prarado 33 proc. vertės, o „Goldman Sachs“ krito 26 proc. Tad atskiri bankai yra vertinami skirtingai, atsižvelgiant į jų veiklos modelį, finansinę padėtį, operacines bei teisines rizikas.
Tačiau ypač rimto kritimo tarp didžiausių JAV vardų nėra.
Vienas labiausiai per šiuos metus nukentėjusių didžiųjų pasaulinių vardų yra „Credit Suisse“, kurio akcijos nuo metų pradžios krito net 55–56 proc. Bet šis atvejis nėra tiesiogiai susijęs su ekonomikoje vykstančiais pokyčiais. Banko akcijų kainų kritimas yra daugybės per labai ilgą laiką priimtų blogų sprendimų pasekmė – plačiau apie šio banko situaciją ir spalį vykusią, turbūt klasika tapsiančią „socialinių tinklų analizę“, rašysiu lapkričio žurnalo „Investuok“ numeryje – iš tokių istorijų verta pasimokyti.
Kylant recesijai ir daugėjant blogų paskolų, finansų sektoriaus riziką investuotojai dar gali ir greičiausiai įvertins iš naujo. Bet, galvojant apie tai, labai verta prisiminti pandemijos laikotarpį.
Tuomet finansų sektoriaus akcijos buvo išparduotos vienos iš pirmųjų, tikintis bankrotų bangos, bet ji taip ir neatėjo. Jei tam tikru metu investuotojai iš dabartinės recesijos kylančią nemokumų bangą pervertins (tikėsis daugiau, nei bus realiai), bankų akcijos kris agresyviai, o tai sukurs gerų pirkimo galimybių.
Ar geras metas pirkti dabar?
Beveik visi medijų ir socialinių medijų atstovai rugsėjo pabaigoje kalba apie ateinančią pasaulio pabaigą, visų burbulų burbulo sprogimą ir investuotojų laukiančią Chazad Dumo juodumą, iš kurios pakils Balrogas visų mūsų teisti. Toks metas istoriškai yra ypač palankus pradėti pirkti.
Finansų sektoriaus, ypač JAV bankų, akcijos, nors ne itin atpigusios, atrodo įdomiai. Nes šis sektorius yra vienas iš tų, kuriam palūkanų normų augimas vidutiniu laikotarpiu daro teigiamą įtaką.
Po pirminio šoko, kai klientams tenka persiorientuoti į naują aplinką, dėl didėjančių palūkanų pradeda augti klasikinio bankų verslo maržos. O ir investicinės bankininkystės sandorių metu tampa padoriau prašyti riebesnių premijų.
Todėl ateinantiems penkeriems metams bankų sektorius atrodo labai įdomus. Tai nereiškia, kad pirkdami dabar tikrai uždirbsite. Kainos dar gali koreguotis – užtenka vienos J. Powello kalbos, ir per savaitę turime minus dešimt procentų. Tad vietos judėti žemyn pakankamai. Bet jei žiūrime į sprendimą pirkti kaip į strateginės pozicijos lipdymą, tada šis ruduo atrodo kaip palankus metas.
Svarbu žinoti skirtumą tarp taktinio užėjimo ir strateginės pozicijos lipdymo. Apie abu šios metodus ne kartą minėjau savo straipsniuose žurnale „Investuok“, bet dar kartelį keliais žodžiais: strateginės pozicijos lipdymas turi vykti nuosaikiai ne vieną mėnesį, turint parengtą aiškų planą, numačius terminus. Beveik kaip periodinis investavimas, tik iš dešimtmečių perkeltas į kelių mėnesių laikotarpį. Strateginė pozicija negali kilti iš emocijų ir būti priklausoma nuo trumpalaikių kainų pokyčių rinkose. Ji turi būti paremta aiškia ir konkrečia pamatine teze, ir atsižvelgiant į šią tezę didinama arba mažinama.
Kadangi šiuo atveju būtų statoma ant ilgalaikių makroprocesų, rezultatų trumpuoju laikotarpiu tikėtis nereikėtų. Žinoma, jei atšokinės rinkos, viršun šoks ir finansų sektoriaus įmonių akcijos. Bet, nors dažnai tarp mažmeninių investuotojų pasitaikanti, strateginio užėjimo ir trumpalaikės reikšmės įvykių supainiojimo klaida yra tarp didžiųjų investavimo nuodėmių. Jos būtina vengti: negalima pirkti banko akcijų 5 metams ir tada pabėgti iš pozicijos, nes JAV centrinio banko vadovo komentarai vedė į 5 proc. korekciją, nors fundamentaliai nieko ir nepakeitė.
Jei galvojate apie ilgalaikes strategines pozicijas, finansai ir JAV bankai šiandien atrodo patraukliai. Tačiau vidutinis investuotojas vis tiek, remiantis visais prieinamais tyrimais ir duomenimis, daugiau uždirbs tiesiog periodiškai investuodamas į plačius akcijų indeksus.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – palūkanų pokyčiai, centrinių bankų veiksmai. Laikai keičiasi, palūkanos didėja, nuotaikos prastos, bet kaip tokioje aplinkoje elgtis investuotojams? Bandome numatyti kelis žingsnius į priekį ir logiškai sudėlioti kur šiandien turėtų žiūrėti investuotojai ir kas tokioje aplinkoje gali gerai pasirodyti.
NT rubrikoje keletas straipsnių apie sparčiai vėstančią būsto rinką – išsamiai nagrinėjame faktinę situaciją – ką jau rodo duomenys, ko galime tikėtis ateityje ir ką šiuo klausimu gali pasakyti didžiausią patirtį turintys analitikai? Pasilyginimui ir tendencijai suvokti – žiūrime ir į situaciją užsienyje.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: nagrinėjame „Enefit Green“ akcijas ir įmonės situaciją –per metus akcijos pabrango daugiau nei 20 proc., elektros kainų šuolis sparčiai pagerino rezultatus, ko laukti toliau? Kita rubrikos tema – ar tokioje aplinkoje iš viso verta investuoti į akcijas? Dėliojame argumentus už ir prieš.
Sektoriai – apie tai, kad naujos bankų krizės nebus – galvojant apie investicinio portfelio formavimą ateinančiam penkmečiui visai neblogai žiūrisi bankų, ypač JAV akcijos – šis sektorius vienas tų kuriems pakilusios palūkanos, bent jau pradžioje daro teigiamą įtaką. Analizuojam plačiau.
Investuotojo dienoraštyje – apie tai kokių būsto paskolų palūkanų ateityje tikisi investuotojas Žilvinas Speteliūnas (didelių) ir argumentai kodėl tai gali būti realus scenarijus. Kita dienoraščio dalis apie vidurio kadencijos rinkimus JAV ir kokią įtaką jie darys JAV politikai ir finansų rinkoms.
Įmonės analizė – narstome paslaugas didiesiems JAV bankams teikiančios „Upstart“ situaciją – ar tiktai dirbtinio intelekto sistema leidžianti patikimai įvertinti skolininko mokumą gali būti geras pagrindas investuoti į šios įmonės akcijas.
Požiūryje kalbiname atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentą Martyną Nagevičių – apie investicijas į saulę ir kaip viskas gali atrodyti poros metų perspektyvoje.
Parama – nauja žurnalo rubrika apie tai kaip pasinaudoti ES ir valstybės parama, šį kartą apie saulės elektrinių subtilybes, ateityje ir daugiau temų kaip privatūs investuotojai gali pasinaudoti paramos programomis.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
