„Šiandien gavome perspėjimą, kad apgailestaujame, bet negavę įmokos iki anksčiau nurodytos datos kitą dieną ar vėliau būsime priversti be papildomo pranešimo nutraukti elektros energijos tiekimo paslaugas. Čia yra iki spalio 28 dienos “, – LNK žinioms pasakojo „Pagėgių komunalinio ūkio“ laikinasis direktorius Raimondas Fridrikas.
Įmonė su savivaldybės garantija ims paskolą 160 tūkst. eurų. Bet paskolos per dieną gauti nepavyks. Tad kas laukia rytoj, nežinia.
„Be elektros vandens netieksime, neįmanoma. Viskas pastatyta – ir valyklos, ir vanduo – ant elektros“, – sako pašnekovas.
Tokia situacija ne vienintelė Lietuvoje. Įspėjimus yra gavę Rokiškio ir Kaišiadorių vandenys. Išaugus sąnaudoms kai kurios įmonės paprasčiausiai pritrūko apyvartinių lėšų.
„Elektros energijos tiekėjai tiesiog grasina atjungimu. Tai jei atsitiktų toks nesusipratimas, tai to miesto gyventojai liktų be vandens “, – pasakojo Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius.
„Matome, kad kai kurios įmonės jau dabar skolinasi, ima iš bankų paskolas tam, kad apmokėtų algas savo darbuotojams, tam, kad užtikrintų vandens tiekimą. Tai nėra normali praktika “, – komentavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Praktika nenormali, tačiau prasideda nauja epocha. Tokia frazė nuskambėjo Seime priėmus įstatymą, kuris leis reaguoti į geopolitinę situaciją, energijos išteklių brangimą. Nuo to priklausys ir vandens kaina.
„Šiuo atveju Seimas įstatymu leidžia galimybę kainą perskaičiuoti ne kartą per metus, o tuo metu, kada dujų ar elektros kaina brangsta 30 proc. “, – komentavo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo bendroves vienijančios asociacijos vadovas Marius Švaikauskas.
Vanduo brangs
Įmonėms geriau. O gyventojams?
„Elektros energija pabrangs 3-4 kartus, kalbėti apie tai, kad vanduo išliks tokiomis pačiomis kainomis, tai vadinasi atvirai meluoti žmonėms“, – sako B. Miežutavičius.
„Aišku, žmonėms turbūt gerų žinių nėra. Priėmus šį įstatymo pakeitimą reiškia, kad vanduo brangs“, – teigia Seimo narys Kęstutis Mažeika.
„Lietuvoje nebėra dalykų, kurie nebrangtų. Jeigu mes matome, kad brangsta energijos ištekliai, brangsta ar didėja darbo užmokestis, kiti dalykai, tai turi atsirasti kainoje dėl paprastos priežasties. Jeigu neatsiras kainoje, sutriks tų paslaugų tiekimas. Tai yra elementaru“, – komentavo Seimo narys Gintautas Paluckas.
Šiuo metu Vilniuje geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas kainuoja 1,45 Eur/m³. Kokios kainos galima tikėtis po perskaičiavimo, jeigu vidutiniškai vienas namų ūkis suvartoja 5 kubus?
„Vilniaus gyventojui, vienam šeimos ūkiui per mėnesį galėtų kaina padidėti apie du eurus “, – skaičiavo M. Švaikauskas
Vadinasi, vieno kubo vandens kaina galėtų padidėti apie 50 centų. Neabejotinai tai pajus ir įmonės, plovyklos, baseinai.
„Mes jau kalbame dabar apie trumpalaikę perspektyvą, kas liečia energijos resursus, tai tas augimas mūsų skaičiavimais neturėtų būti daugiau nei 40 proc. Žinoma, priklauso nuo įmonės. Didesnėse įmonėse greičiausiai mažiau augs, mažesnėse truputį daugiau“, – komentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Šiuo metu iš maždaug 60 įmonių, šešiolikoje atsispindi naujos kainos.
„Dalies įmonių mes jau iki šiol esame patvirtinę kainas su brangesniais energijos resursais. Matėme, kad atsispindėdavo, jog brangdavo apie 40 proc. Tai iš esmės dabar mes turime apie 4,5 Eur brangiausias įmones. Tos įmonės daugiau mažiau rodo, kokios turėtų būti tos lubos“, – sako D. Jasas.
Už kubinį metrą dabar daugiausiai moka Molėtų, Prienų, Anykščių gyventojai, nes kaina padidinta jau nuo 4 eurų.
„Šiandien vis dar tankiai gyvenamose teritorijose, miestuose, miesteliuose, penktadalis gyventojų negauna centralizuotai tiekiamo švaraus vandens, o ketvirtadalis gyventojų neturi kur centralizuotai tvarkyti nuotėkų“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Po priėmimo įmonės galės kreiptis į reguliuotoją ir kainos augimas tikėtinas jau gruodžio sausio mėnesiais.
