Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pasakoja, kad nė vienas sektorius nėra išskirtas. Bus visuotinai reikalaujama, kad atsiskaitymai didesni nei 5 tūkst. eurų vyktų negrynaisiais pinigais, o įstatymo laikymąsi turėsime užtikrinti visi.
„Visa visuomenė turime prie to prisitaikyti, ieškoti būdų ir galimybių kaip tą užtikrinti ir atlikti. Labai tikimės, kad mes visų pirma kontroliuosime vieni kitus – verslas verslą, gyventojas gyventoją ir atvirkščiai. O kontroliuojančių institucijų, kurios įstatyme nurodytos dvi, VMI ir FNTT, jų reikės labai mažai. Mes tiesiog atliksime savo darbą vykdydami kasdienes funkcijas ir stebėdami situaciją rinkoje.
Pateikėme atsakymus į aktualiausius klausimus, išleidome tvarką, kuomet jei nebus galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir tai lems objektyvios priežastys, o įvykdyti sandorį ir atsiskaityti reikės nedelsiant, tuomet bus galimybė tam, kuris gavo grynuosius pinigus, per dešimt dienų apie tai informuoti VMI ir pranešti apie tokį atvejį. Tokius atvejus vertinsime, bet sąlyga ir taisyklės galioja visiems, neišskiriant jokių sektorių“, – komentavo R. Virvilienė.
Pasiteiravus, kas laukia tų, kurie įstatymo nesilaikys, VMI atstovė informavo, jog gresia pakankamai griežta administracinė atsakomybė.
„Priklausomai nuo to apie kokias sumas mes kalbame ir ar tai yra fizinis, ar juridinis asmuo, ar pirmą kartą, ar pakartotinai nusižengiama. Bauda yra nuo 100 iki 4 tūkst. eurų. Atsakomybė asmeniui, kuris priima grynuosius pinigus, nors jis negalėjo jų priimti. Fiziniui asmeniui nebus galima grįsti savo pajamų šiomis pajamomis, verslas vėlgi imdamas grynuosius pinigus turi apskaityti juos, užfiksuoti. Esame užburtame rate, dėl to ir pasakiau, kad pirmiausia vieni kitus turime kontroliuoti“, – sako R. Virvilienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybė nuosekliai ėjo prie grynųjų pinigų mažinimo, o kitose šalyse apribojimai dar didesni.
„Prisiminkime, kad visai neseniai pakeistas Darbo kodeksas ir pasakyta, kad atlyginimai tik pavedimu. Vadinasi žmonių pagrindinės pajamos gaunamos į kortelę negrynaisiais. Dabar priėmus įstatymą skatinimas ir atsiskaitymas negrynaisiais pinigais. O ta riba 5 tūkst. eurų lyginant visas pasaulio valstybes, kurios tokius ribojimus priėmusios, tai 5 tūkst. yra labai aukšta riba. Kai valstybės paprastai žengia žingsnį A, o po to nori žengti žingsnį B, paprastai tos ribos mažinamos ir yra valstybių, kur ta riba yra vos keli šimtai eurų“, – teigia pašnekovė.
Verslas susidurs su problemomis
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ tvirtino, kad verslas nėra iki galo pasiruošęs pokyčiams nuo lapkričio 1-osios.
„Pirmiausia prašyčiau VMI iš tikrųjų pasidalinti tvarka, nes kiek skambino asociacijų vadovai, sako, kad VMI neturi vieningos nuomonės, kas iš tikro yra tas sandoris, ar tai vienkartinis, ar pagal sutartį suma, ar ši suma kažkaip gali būti tik vienkartinė. Pagal įstatymą iki spalio 31 dienos VMI turi teisę parengti tvarką. Tai jeigu tvarka bus parengta iki 31 dienos spalio, o nuo lapkričio 1 dienos vykdyti reikės šitą įstatymą tai, manau, kad vien jau kuriant ir apsirašant šį dalyką reikėjo galvoti, kad yra laikotarpis per kurį reikėtų sudėlioti tvarkas, kurios būtų aiškios verslui“, – teigė D. Matukienė.
Į tai R. Virvilienė atsakė, kad įstatymas buvo priimtas dar vasarą ir jis yra tiesioginio taikymo – jokių papildomų taisyklių parengta nebus.
„Komunikaciją pradėjome spalio pirmoje pusėje, mūsų puslapyje yra dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, ten atsakyta kas yra sandoris, kas yra skaidymas, kaip mokėti, jei vyksta atsiskaitymas dalimis. Taip pat VMI yra parengusi ir paskelbusi pranešimo formą, kurią reikės užpildyti ir pateikti VMI, kai nebus galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir apie tai bus prievolė informuoti VMI“, – nurodė ji.
D. Matukienė taip pat kritikavo teiginį, kad turėtume vieni kitus kontroliuoti, kaip yra atsiskaitoma.
„Atleiskite, mes turime daryti verslą ir uždirbti pelną, pinigus, susimokėti savo darbuotojams, nusipirkti prekes, o ne kontroliuoti vienas kitą. Tai tikrai nėra verslo funkcija“, – sakė verslininkų atstovė.
Jos nuomone problemų kils tikrai ne pavieniais atvejais. Kaip papasakojo, nors įstatymas dar nė neįsigaliojo, o verslininkai jau turi problemų įnešant pinigus į banką.
„Man paskambino iš vieno regiono verslininkas, kuris turi parduotuvę ir sako, įnešiau 2 tūkst. eurų į banką, bankas atmetė 500 Eur smulkiomis kupiūromis, nes jos yra gal paglamžytos ar kažkas, tada parašė, kad šis jūsų pinigų įnešimas yra neteisingas, ir kaip ir surijo bankomatas pinigus. Tai man klausimas toks, ar regionuose ir bankomatai jau yra tokie pasenę, kad nepriima tų suglamžytų kupiūrų? O žinant regionus, žmonės atsiskaitinėja, kurie turi grynus pinigėlius ar kišenėse, ar iš kur ten ištraukia. Tai, kas iš tikrųjų atsakingas už tai? Verslininkas tikrai nenusileis. Ir į banką skambino, ir į policiją. Tai šie klausimai irgi turėtų būti išspręsti.
Manau, kad bus pakankamai nemaža problema. Tarkime regione verslininkas turi kokias penkias parduotuvytes arba restoranus. Tai dabar būdavo, kad surinkdavo tuos pinigėlius, oficialiai, per kasos aparatą, ir sumokėdavo, pavyzdžiui, gėrimų tiekėjams. Ir ta suma būdavo 2-3 tūkst. eurų per mėnesį vieną kartą. Dabar reikės į banką įnešti pinigus. Dar neįsigaliojo įstatymas, o jau yra situacija, jau yra problemų.
Toliau sumokėti už pinigų įnešimą. Tai jau išlaidos verslui. Ir dar vienas dalykas – nuvažiuoti kiekvieną kartą iki to bankomato į kurį galėtum įnešti pinigus. Mums reikia žinoti, kad mes gyvename ne vien Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose. Mes gyvename ir regionuose, ir ten nuvažiuoti kartais iki to bankomato yra pakankamai nemaža problema. Ir yra pastovios problemos pinigų apskaityme šituose skaitytuvuose. Tai nesijungia, tai ilgai jungiasi, tai sako, kad neaptarnaus šitos kortelės. Visa tai kainuoja laiką, o laikas smulkiam verslininkui regione svarbu“, – problemas išvardijo D. Matukienė.
Bankai paraginti pasiruošti
Lietuvos bankas (LB) šią savaitę pargino komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams. Bankams rekomenduota įvertinti galimą laikiną į bankomatus įnešamų pinigų kiekio padidėjimą, būti pasirengusiems aptarnauti daugiau klientų skyriuose, jeigu toks poreikis kiltų.
„Raginame bankus objektyviai įvertinti teisinės bazės pokyčius ir galimus klientų elgsenos pasikeitimus bei užtikrinti, kad visi kilę klausimai būtų sprendžiami operatyviai ir dalykiškai, atsižvelgiant visų pirma į vartotojų poreikius“, – sako LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
LB Rinkos infrastruktūros departamento atstovas Tomas Karpavičius laidoje teigė, kad be abejonės tam tikrų nesklandumų kils, tačiau dalį atvejų galima išspręsti paprasčiausiai atsiskaitant ne grynaisiais pinigais.
„Nereikės tada grynųjų vežti į bankomatą, jei didesnė dalis būtų negrynaisiais atsiskaitoma. Be to, dauguma žmonių turi mokėjimo korteles. Mūsų duomenimis, 93 proc. suaugusiųjų žmonių, jau nekalbu ir apie nepilnamečius, kurie jas turi, turi mokėjimo korteles ir gali jomis atsiskaityti. Ką mes matome, kad kai kuriuose sektoriuose iš tikrųjų ta galimybė atsiskaityti negrynaisiais yra nepakankamai sudaroma. Čia ypač aktualu paslaugų (sektoriuje – Delfi).
Klausimas, kiek intensyviai atsiskaitinėjame. Čia, matyt, bus tam tikri prisitaikymo dalykai, visiems reikia būti supratingiems tam tikrą laikotarpį ir, be abejo, su paslaugų teikėjais, bankais ir kitomis mokėjimo paslaugų įstaigomis reikės pasikalbėti, pasižiūrėti, ar jie pakankamai sudaro galimybes. Čia dar galima atkreipti dėmesį, kad turint tokį instrumentą, kaip momentiniai mokėjimai, tai jie leidžia inicijuoti mokėjimus iš mobilaus telefono pagal numerį. Ir jie atliekami visą laiką, kiaurą parą, be išeiginių. Tai geras instrumentas. Tiesa, praktika skirtinguose bankuose nevienoda. Šioje srityje matyt reiktų pasidomėti, kaip visgi ta paslauga teikiama“, – davė patarimą pašnekovas.
LB apklausė gyventojus dėl jų atsiskaitymo įpročių. Anot pašnekovo, maždaug ketvirtadalis atsiskaito tik kortele, pusė nurodė atsiskaitantys dažniau kortele, o grynaisiais jei jau prašo prekybininkas. Dalis, kurie teikia pirmenybę gryniesiems, apie 20 proc.
„Kai klausiam, kam jums grynieji reikalingi, kam turite, tai dažnai turi tai kaip atsargą, nes gali sutrikti atsiskaitymas, bet tai neatsitinka taip dažnai ar ilgesniam laikui. Žmonės kasdieniams pirkiniams dažnai įvardija, kad turi apie 40 proc. grynųjų tam, kad atsiskaitytų tuose sektoriuose, kur mažai priima kortele – medicinos paslaugų, grožio paslaugų, tai turime tokį vaizdą. Žmonėms sudaromos galimybės, be abejo mes kalbame apie mažas sumas, bet kai reikia atsiskaityti didesnėmis sumomis, tada nekalbame apie korteles, kalbame apie pavedimus. Čia, kaip tik minėjau, kad galima pasinaudoti momentiniais mokėjimais, kurie padeda įsigyjant brangesnį automobilį, NT sektoriuje“, – nurodė pašnekovas.
Komentuodamas įkainius jis teigė, kad Lietuvoje veikia konkurencija. Jei netinka vieno banko siūlomi įkainiai, galima ieškoti ir rinktis kitą.
„Be abejo viskas kainuoja, tiek atsiskaitymas negrynaisiais, priėmimas kortelių atsiskaitymo, bet taip pat dažnai ir grynieji, mes dažnai tų kaštų nematome, nes jei reikia toli važiuoti, tai yra važiavimo kaštai, reikia suskaičiuoti grynus, tam skiriame laiką, ten gali pasitaikyti nekokybiškų, gal net padirbtų, tai čia ir nuostolis ir vargas bus. Tą reikia įvertinti. Mąstome, kad maždaug trečdalis smulkaus verslo nevienodai vertina grynųjų ir negrynųjų sąnaudas. Žinoma, visi nori pigiau, mūsų siekis skatinti konkurenciją, kad būtų kuo daugiau paslaugų teikėjų, paslaugos būtų pritaikytos konkretiems atvejams už kainą, kuri būti priimtina“, – teigia jis.
D. Matukienė prieštaravo, kad Lietuvoje tarp bankų konkurencijos nėra.
„Gali nueiti iš vieno banko į kitą, o bankai turi labai paprastą pasakymą, jeigu jūs nesutinkate su mūsų sąlygomis, tai jūs galite pasirinkti kitą. Jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje ir jei sandorį sudaro du žmonės ar du juridiniai asmenys, tai turėtų būti paritetas ir to pariteto laikymasis yra LB užduotis. Ir, kad to pariteto tarp verslo ir bankų būtų laikomasi, o ne stipresnysis smulkiam verslininkui pasakytų“, – replikavo verslo atstovė.
