Iš tiesų, šiemet situacija tokia, kokios dauguma per savo gyvenimą dar nebuvo matę. Akcijų indeksai nuo metų pradžios (kuri beveik tobulai sutampa su pasiektomis rekordinėmis aukštumomis) jau yra nukritę apie 20 proc. ir net daugiau, obligacijų, netgi pačių saugiausių, pajamingumas taip pat atsidūrė neregėtai aukštai. Krenta kriptovaliutos, susvyravo nekilnojamojo turto kainos.
Ekonomikose dar iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios jau buvo pastebimi perkaitimo ženklai, karas juos dar labiau išryškino.
Paaiškėjo, kad, priešingai, nei buvo skelbiama anksčiau, infliacija nėra nei tranzitinė, nei laikina, o dabartinis jos lygis daugelyje pasaulio šalių pasiekė gąsdinančius lygmenis. Centriniai bankai susidūrė su sunkia dilema – kovojant su infliacija reikia elgtis agresyviai keliant palūkanų normas ir mažinant obligacijų supirkimo apimtis, tačiau tokie veiksmai, be abejonės, neigiamai veikia šalių ekonomikų augimą. Rinkos tikėjosi, kad centriniai bankai dar kartą sieks išlaviruoti ir neskriaus rinkų, tačiau pasirinktas griežtų priemonių kelias.
Žurnale „Investuok“ beveik kiekvieną numerį bandoma iš naujo įvertinti situaciją, o autoriai iš naujo ir iš naujo svarsto ko laukti. Kaip bebūtų, JAV centrinio banko vadovas J. Powellas po paskutinio palūkanų normos pakėlimo spaudos konferencijoje sakė: „Mes turime sustabdyti infliaciją. Norėčiau, kad būtų koks nors neskausmingas būdas tai padaryti, bet tokio tiesiog nėra.“ Rinkos išgirdo šią žinutę, ir reakcija buvo ypač audringa – per porą savaičių buvo panaikintas visas vasaros augimas, o akcijų indeksai įžengė į meškų teritoriją.
Svarbiausia – nepasiduoti emocijomis
Vėliausia agentūros „Bloomberg“ atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad 2023 m. JAV prognozuojamas mažesnis negu 1 proc. BVP augimas, o euro zonoje jis gali tesiekti 0,5 proc. Labai tikėtina, kad jau artimiausiu metu bus fiksuota techninė recesija, kai BVP traukiasi 2 ketvirčius iš eilės. O bazinė palūkanų norma 2023 m. JAV greičiausiai viršys 4,5 proc., Europoje bus apie 3 proc.
Didžiausioje Vakarų Europos ekonomikoje Vokietijoje infliacija, paskutiniais duomenimis, pirmą kartą nuo euro atsiradimo pasiekė dviženklį lygmenį. O kur dar besitęsiantis karas su menkai prognozuojama eiga bei poveikiu ekonomikai, energetikos krizė, pozicijas stiprinančios populistinės partijos (pvz., parlamento rinkimai Italijoje), nepatenkinta visuomenė, toliau išlaidauti norintys vartotojai ir sraigtasparnio pinigais vis dar besišvaistančios šalių vyriausybės. Tiesiog tobula audra.
Kai viskas atrodo taip ypač negatyviai, natūralu, kad pagrindinis klausimas investuotojui yra – o kaipgi elgtis su savo investicijomis?
Deja, stebuklingo recepto tiesiog nėra. Būsiu banalus kaip banko investicinių paslaugų pardavėjas sakydamas, kad viskas yra labai individualu ir priklauso nuo konkretaus investuotojo tikslų, patirties, finansinių galimybių ir poreikių, rizikos tolerancijos, amžiaus, dabartinės investicijų sudėties ir daugelio kitų faktorių.
Vis dėlto kapitalizmas išlieka efektyviausia ekonomikos forma, ir jei tikime, kad jis nežlugs, turime tikėti, kad ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos generuoja teigiamą grąžą. Visiškai natūralu, kad net be jokių svarbesnių priežasčių rinkos gali nukristi 10 ar 20 proc., o jeigu egzistuoja gana stiprūs priešpriešiniai vėjai, tai 30 proc., 40 proc. ar net didesnis kritimai taip pat įvyksta. Beje, žurnalas „Investuok“ pradėtas leisti dar 2007 m. – prieš praėjusią krizę, tad senesni skaitytojai, matyt prisimena tų laikų patirtis.
O situacijai pradėjus normalizuotis, ekonomikoms pradėjus rodyti pirmuosius atsigavimo (ar tik stabilizavimosi) požymius, rinkos sugrįžta į augimo kelią. Taip buvo visada iki šiol, tikiu, kad taip bus ir dabar.
O dabartinėje situacijoje, kaip jau minėta, stebuklingo recepto nėra. Niekas negali nuspėti, kaip rinkos elgsis trumpuoju laikotarpiu. Niekas negali tvirtai pasakyti, ar dugnas jau yra visai netoli, o gal jau pasiektas, kiek laiko tęsis nuosmukis ir koks gilus jis bus, o gal artimiausioje ateityje prasidės kilimas. Kiekvienas rinkos profesionalas gali išvardinti dešimtis indikatorių, požymių ar grafikų, rodančių, kad rinkos ir toliau judės žemyn, tačiau greta to galima surasti lygiai tokį pat skaičių indikatorių, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad neigiami faktoriai jau yra visiškai įvertinti akcijų kainose, todėl tolesnis kritimas mažai tikėtinas.
Visa tai sufleruoja, kad informacijos ir investuotojų veiksmų asimetrija yra ypač išaugusi, dėl to matome reikšmingai padidėjusį kintamumą. Dideli akcijų kainų svyravimai masina trumpalaikius investuotojus bandyti iš to uždirbti, bet tai galima prilyginti siekiui išlošti loterijoje.
Dar kartą pabrėšiu – trumpalaikių svyravimų neįmanoma nuspėti. Net jeigu tau pavyks tą padaryti vieną kartą, du, penkis, vis tiek kada nors įvyks priešingai, o kaip rodo statistika, mažmeniniai investuotojai per retai naudoja stop-loss, todėl nuostolingų sandorių vidutinis nuostolis gerokai viršija vidutinį pelningų sandorių pelną. Rinkoms smarkiai svyruojant svarbiausia nepasiduoti emocijoms ir, dar blogiau, panikai. Todėl, nors nemažai profesionalų su manimi nesutiktų, nieko nedaryti neretai yra ne pati blogiausia strategija. Šiek tiek atsitraukus, nusiraminus, įvertinus situaciją yra didesnė tikimybė, kad bus išvengta klaidingų sprendimų. Disciplina yra be galo svarbi, o jei dar iki šiol nebuvo sudarytas investavimo strategijos planas, tai dabar tikrai verta tokį susikurti.
Meškų rinka – geriausias laikas pradėti
Jei jau anksčiau planavote atlikti tam tikras investicijas ar tiesiog pradėti investuoti, tai nėra geresnio meto kaip meškų rinka. Visi mėgstame prekių kainų nuolaidas parduotuvėse, tačiau rinkoje kažkodėl esame linkę elgtis priešingai – pirkti, kai viskas kyla, ir parduoti, kai krenta. O juk principas išlieka tas pats – tą patį daiktą (pavyzdžiui, gerai veikiančios, pelningos, dividendus mokančios įmonės akcijas) mes galime įsigyti pigiau negu iki šiol. Tai kodėl to nepadarius?
Žinoma, niekas nemėgsta nuostolių, baiminamasi, kad nupirkus akciją jos kaina, pavyzdžiui, nukris dar 10 ar 20 proc. Tačiau tai nekeičia esmės – bet kuriuo atveju šią akciją jau esate įsigijęs gerokai pigiau, nei ji kainavo iki rinkų kritimo. Papildomai investiciją galima suskirstyti į dalis – dabar investuoti dalį lėšų, likusias išskaidyti per ateinančius mėnesius, taip būtų iš dalies apsidraudžiama nuo galimo kritimo. Bet nereikia pamiršti, kad lygiai taip pat būtų sumažinamas būsimas pelnas, jeigu rinkos nuspręstų pasukti aukštyn.
Vienas iš investavimo korifėjų yra pasakęs – „kas neturi akcijų rinkoms krentant, dažniausiai neturi jų ir rinkoms kylant“. Ši frazė gana taikliai atspindi tai, kas dedasi nemažos dalies investuotojų galvose ir kokius jie priima sprendimus. Kalbėjom apie tai ir žurnalo „Investuok“ podkasto laidoje.
Statistika rodo, kad mažmeniniai investuotojai yra linkę pasiduoti emocijoms ir akcijas parduoda per vėlai (rinkoms jau reikšmingai nukritus) ir per vėlai sugrįžta (rinkoms jau pakilus). Istoriniai duomenys rodo, kad praleidus tik 10 didžiausių rinkų kilimo dienų ilgalaikė investicinio portfelio grąža sumažėja per pusę ar net daugiau. Bandymai atspėti rinką smarkiai padidina tikimybę, kad bus papulta į šiuos spąstus.
Tiems, kas investuoja periodiškai, pavyzdžiui, į trečiosios pakopos pensijų fondus, tikrai neverta mažinti įmokų ar net visai jas nutraukti, nes būtų prarandamas šansas įsigyti gerokai atpigusį daiktą. Sakyčiau, netgi priešingai, jei yra laisvų lėšų, rinkos kritimas yra neblogas laikas jas įdarbinti.
Taip pat jaunesnio ir vidutinio amžiaus investuotojams jokiu būdu nepatarčiau pradėti šokinėti tarp investavimo strategijų, pavyzdžiui, akcijas keisti į obligacijas ar atvirkščiai. Nesakau, kad visais atvejais tokie sprendimai yra netinkami.
Viskas, kaip jau minėjau, yra labai individualu, tačiau apskritai rizika, kad iš vienos strategijos bus išeita, o paskui sugrįžta ne laiku (pavyzdžiui, per vėlai), yra pernelyg didelė. Atspėti rinką (angl. timing) yra pernelyg sudėtingas užsiėmimas net profesionalams, o ką jau kalbėti apie individualius investuotojus. Pavyzdžiui, tuo metu, kai jau būtų reikėję atlikti „teisingą“ sprendimą, jūs galite būti atostogauti, būti peršalę ar tiesiog vežti vaiką į būrelį.
Dar keletas galimų patarimų – kurie gali padėti išvengti nuostolių ateityje ir uždirbti tinkamą grąžą:
- Tinkama diversifikacija mažina potencialią grąžą, bet lygiai taip pat gali padėti sumažinti nuostolius rinkoms krentant.
- Strateginis investicijų paskirstymas yra daug svarbesnis už bandymus išlošti iš trumpalaikių svyravimų. Klasikiniai modeliai gali būti: 60 proc. akcijų, 40 proc. obligacijų, kitas – po trečdalį akcijos, obligacijos ir nekilnojamasis turtas (nebūtinai tiesiogiai, gali būti jų atitikmuo, pavyzdžiui, verslas, paskolų platforma ar indėlis, NT fondas).
- Palūkanoms kylant mažėja augimo akcijų įverčiai, todėl patraukliau atrodo vertės akcijos.
- Stabiliai mokami dividendai padeda amortizuoti rinkos kritimą.
- Santykiniai rodikliai yra svarbu. Dažniausiai yra teisingas sprendimas rinktis investiciją (iš kelių) su patrauklesniais įverčiais.
- Likvidumas yra svarbu. „Šiukšlinės akcijos“ gali kristi labai smarkiai vien tik dėl žemo likvidumo.
- Gynybinės akcijos (pavyzdžiui, natūralios monopolijos, komunalinės įmonės, kasdienio vartojimo prekes gaminančios bendrovės) yra neblogas pasirinkimas, ypač pradinėse rinkų kritimo stadijose.
- Augančių palūkanų normų aplinkoje stiprus balansas, tinkams skolos lygis yra svarus argumentas renkantis investiciją.
- Reikia nepamiršti, kad „kokybiškos“, bet smarkiai nukritusios akcijos rinkoms pradėjus kilti greičiausiai kils dar sparčiau.
Pabaigoje vieno iš mano investavimo mokytojų mėgstamas posakis: į klausimą „kada yra tinkamas laikas pirkti akcijas?“ atsakymas yra „visada!“. Rinkos nuolat kinta, kartais ir be aiškiai matomų priežasčių, tačiau ilguoju laikotarpiu investuojantieji visada išlošia prieš laikančiuosius grynuosius po pagalve. Tikslus atitinkanti strategija, disciplina ir šiek tiek analizės visada padės būti sėkmingu investuotoju.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – palūkanų pokyčiai, centrinių bankų veiksmai. Laikai keičiasi, palūkanos didėja, nuotaikos prastos, bet kaip tokioje aplinkoje elgtis investuotojams? Bandome numatyti kelis žingsnius į priekį ir logiškai sudėlioti kur šiandien turėtų žiūrėti investuotojai ir kas tokioje aplinkoje gali gerai pasirodyti.
NT rubrikoje keletas straipsnių apie sparčiai vėstančią būsto rinką – išsamiai nagrinėjame faktinę situaciją – ką jau rodo duomenys, ko galime tikėtis ateityje ir ką šiuo klausimu gali pasakyti didžiausią patirtį turintys analitikai? Pasilyginimui ir tendencijai suvokti – žiūrime ir į situaciją užsienyje.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: nagrinėjame „Enefit Green“ akcijas ir įmonės situaciją –per metus akcijos pabrango daugiau nei 20 proc., elektros kainų šuolis sparčiai pagerino rezultatus, ko laukti toliau? Kita rubrikos tema – ar tokioje aplinkoje iš viso verta investuoti į akcijas? Dėliojame argumentus už ir prieš.
Sektoriai – apie tai, kad naujos bankų krizės nebus – galvojant apie investicinio portfelio formavimą ateinančiam penkmečiui visai neblogai žiūris bankų, ypač JAV akcijos – šis sektorius vienas tų, kuris pakilusios palūkanos, bent jau pradžioje daro teigiamą įtaką. Analizuojam plačiau.
Investuotojo dienoraštyje – apie tai kokių būsto paskolų palūkanų ateityje tikisi investuotojas Žilvinas Speteliūnas (didelių) ir argumentai kodėl tai gali būti realus scenarijus. Kita dienoraščio dalis apie vidurio kadencijos rinkimus JAV ir kokią įtaką jie darys JAV politikai ir finansų rinkoms.
Įmonės analizė – narstome paslaugas didiesiems JAV bankams teikiančios „Upstart“ situaciją – ar tiktai dirbtinio intelekto sistema leidžianti patikimai įvertinti skolininko mokumą gali būti geras pagrindas investuoti į šios įmonės akcijas.
Požiūryje kalbiname atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentą Martyną Nagevičių – apie investicijas į saulę ir kaip viskas gali atrodyti poros metų perspektyvoje.
Parama – nauja žurnalo rubrika apie tai kaip pasinaudoti ES ir valstybės parama, šį kartą apie saulės elektrinių subtilybes, ateityje ir daugiau temų kaip privatūs investuotojai gali pasinaudoti paramos programomis.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
