JAV gynybos departamentas skaičiuoja, kad nuo karo pradžios Ukrainai jau skyrė biudžetinės ir karinės paramos už maždaug 16,2 mlrd. dolerių.
Tuo metu Europos Komisijos parama Ukrainai iki spalio pabaigos siekė 4,2 mlrd. eurų. Kaip pastebi politologas Ramūnas Vilpišauskas, į šią sumą nėra įtraukta dvišalėmis sutartimis skiriama parama (pavyzdžiui, Vokietija rugsėjį numatė 200 mln. eurų), tačiau apibendrinant galima sakyti, kad iki šiol JAV Ukrainą finansiškai rėmė labiau nei Europa.
„Tai tokia nauja 2 proc. skyrimo gynybai diskusija. Dabar nemažai politikų Amerikoje tikisi, kad ES darys daugiau ir skirs daugiau paramos Ukrainai“, – „Delfi“ sakė jis.
Tikimasi, kad po spalio 21 dieną vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio nuotaikos keičiasi. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Bendrija Ukrainai 2023 metais ketina skirti 18 mlrd. eurų, t. y. 1,5 mlrd. eurų per mėnesį.
Kasmėnesinę 1,5 mlrd. dolerių paramą ruošia ir JAV. Be to, kitais metais turėtų pradėti veikti Ukrainai skirta didelio masto Tarptautinio valiutos fondo programa.
Tikisi atsigavimo
Naujausioje, rugpjūtį paskelbtoje, Ukrainos centrinio banko apžvalgoje dėstoma, kad per pirmąjį metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė daugiau nei 15 proc., antrąjį – 40 proc. Bendrai skaičiuojama, kad Ukrainos BVP 2022 metais smuks 35–40 proc.
„Kainų augimas šiemet turėtų siekti 30 proc., kitąmet – apie 10 proc.“, – prognozavo centrinis bankas.
Nors buvo pastebima, kad nemažai karo pradžioje šalį palikusių žmonių vasarą pradėjo grįžti ir tai skatino vidaus vartojimą, pastaruoju metu ši tendencija stoja. Dėl Rusijos raketų ir dronų atakuojamų infrastruktūros objektų šalis susiduria su elektros trūkumu, o Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk netgi paragino žmones šiuo metu negrįžti.
„Noriu paprašyti negrįžti. Mums reikia išgyventi žiemą“, – sakė ji, pranešė „Reuters“.
Skelbta, kad rusų atakos spalį buvo apgadinusios apie 40 proc. Ukrainos elektros energetikos infrastruktūros.
R. Vilpišauskas svarstė, kad dėl to Ukrainos ekonomikos atsigavimas gali būti dar lėtesnis nei planuota.
„Kai yra pavojus gyvybei, kai griaunama infrastruktūra, žmonės – tiek verslas, tiek paslaugų vartotojai negali naudotis infrastruktūra – energetika, transportu. Visa tai neabejotinai riboja ekonominę plėtrą, Ukrainos biudžeto įplaukas.
Tai svarbi priežastis. Prieš kurį laiką, vasarą, atrodė, kad ekonomikos procesai Ukrainoje buvo atsigavę, bet dabartinis smūgių nukreipimas į didžiuosius miestus, į šalies kritinę infrastruktūrą, yra nauja problema ekonominei plėtrai.
Tai rimtas iššūkis ir viena priežasčių, kodėl pastaruoju metu girdime tiek Ukrainos prezidento, tiek kitų pareigūnų suintensyvėjusius prašymus Vakarams paspartinti paramos teikimą“, – sakė jis.
Ukrainos centrinis bankas tikėjosi, kad po šiųmetinio nuosmukio ekonomika kitais metais vėl pradės augti po 5–6 proc. per metus.
„Jei aktyvioji karo fazė baigsis iki metų pabaigos, o jūrų uostų veikla nebus ribojama“, – sąlygos įvardijamos jo apžvalgoje.
Nedarbo lygis Ukrainoje antrąjį ketvirtį siekė 35 proc., o atlyginimai (ypač smulkiajame ir vidutiniame versle) buvo mažinami. Vis dėlto, tikimasi, kad artimiausiu metu ypač išaugs darbuotojų paklausa logistikos ir statybų sektoriuose. Tai siejama su infrastruktūros atstatymo darbų pradžia.
„Tiesa, jei saugumo rizikos išliks, tuomet ekonominis atsigavimas neprasidės anksčiau nei 2024 metais, – svarstė centrinis bankas. – Kita vertus, jei Vakarų partneriai dėl Ukrainos atstatymo planų susitartų greičiau ir skirtų tam lėšų, tuomet ekonomikos augimas būtų spartesnis, nei dabar prognozuojama.“
Kyjivo ekonomikos mokykla skaičiuoja, kad iki rugsėjo Rusijos padaryta žala Ukrainos gyvenamajam ir negyvenamajam nekilnojamam turtui bei infrastruktūrai siekė 127 mlrd. dolerių.
Pagaliau susitarė
JAV tarptautinės plėtros agentūros duomenimis, jų parama Ukrainos biudžetui iki šiol siekė apie 8,5 mlrd. dolerių, t. y. maždaug dvigubai daugiau nei skyrė EK (be valstybių narių pagalbos).
R. Vilpišauskas sakė, kad tai labiau lėmė ne nenoras padėti, o sprendimų priėmimo sudėtingumas.
„ES tokio pobūdžio sprendimai lėti dėl to, kad yra ribotos galimybės perskirstyti ES biudžeto lėšas. Tas daugiametis (7 metų) biudžetas yra specifinis ta prasme, kad dėl jo susiderėjus prioritetas tokioms sritims kaip sanglauda ar žemės ūkis, o išorės vystomajai paramai numatytų lėšų dalis yra labai nedidelė ir procedūriškai užima laiko tokias lėšas perskirstyti.
Sakyčiau, kad tai yra viena pagrindinių priežasčių. Be to, nepamirškime ir dvišalių paramos sutarčių, kurias lemia kiekvienos šalies vidaus politika. Vokietijos atveju koalicijos partneriai turi sutarti dėl paramos. Diskusija ES yra susijusi ir su tuo, ar reikėtų reaguoti į šią krizę panašiai kaip buvo reaguojama į COVID-19 pandemiją.
2020 metais buvo nuspręsta įkurti „NextGenerationEU“, maždaug 800 mlrd. eurų fondą, skirtą ES šalių atsistatymui po pandemijos. Tai į ekonominę jų transformaciją, žaliąją ekonomiką ir skaitmenizaciją orientuotas fondas. Vokietijos vyriausybė kol kas atsargiai žiūri į kažkokio panašaus instrumento sukūrimą. Sako, kad reikia naudoti lėšas iš to, kas yra. Bet žinoma, tai pačių ES šalių lėšos tvarkymuisi su dabartine energetine krize.
Jas nukreipti remti Ukrainą nėra paprasta. O kurti naują instrumentą nėra noro, ypač iš tų taupiųjų ES šalių. Dėl to reikia bandyti ieškoti galimybių tame dabartiniame 7-mečiame biudžete numatyti daugiau lėšų. Kiekviena šalis dar dvišalių sutarčių pagrindu remia. Vokietija apie 1 mlrd. eurų yra skyrusi. Ne paskolų, o dotacijų forma. Žinoma, tai irgi yra nedidelė suma, ypač, palyginus su JAV parama“, – sakė jis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dar sakė nesitikintis, kad JAV požiūris į paramą Ukrainai po lapkričio 8 dieną vyksiančių vidurio kadencijos rinkimų galėtų pasikeisti.
„Kalbant apie JAV, situacija po rinkimų priklausys nuo to, ar padaugės Senato narių, kurie kritikuoja tokią intensyvią paramą Ukrainai. Sako, kad reikėtų daugiau atskaitomybės. Be to, patys amerikiečiai susiduria su įvairiomis problemomis. Tiek respublikonų partijoje yra kraštutinių, artimų Donaldui Trumpui. Tačiau ir demokratų partijoje yra skeptikų.
Net jeigu jų ir padaugės, manau, kad vis tiek Amerika toliau teiks paramą Ukrainai. Ypač, jeigu Ukrainai seksis fronte. Jei ji sėkmingai atsiiminės okupuotas teritorijas. Šie pasiekimai labai svarbūs. Tam, kad Amerikos Kongreso nariai galėtų savo rinkėjams pagrįsti tokios teikiamos paramos naudą, prasmę.
Kitas svarbus dalykas, nuo kurios priklausys JAV teikiamos paramos dydis ir sparta – kiek ES čia toliau darys ir ar paspartins savo skiriamą paramą Ukrainai. Tarp paramos Ukrainai kritikų daug kas sako, kad ES turėtų prisiimti didesnį vaidmenį. Juolab, kad karas vyksta Europoje“, – pastebėjo R. Vilpišauskas.
