„Bendra Seimo narių ir Seimo komitetų pasiūlymų biudžetui apimtis šiai dienai siekia jau 240 mln. eurų, iš jų 60 mln. eurų papildomų išlaidų siūlo Seimo nariai ir dar 180 mln. eurų siūlo Seimo komitetai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dar savaitę lauks pasiūlymų ir lapkričio 7 dieną juos atidžiai svarstys.

Bendra pasiūlymų apimtis reikšmingai mažesnė nei būdavo ankstesniais metais. Tą galima būtų paaiškinti tuo, jog Vyriausybės teiktas projektas atliepia plačios visuomenės poreikius.

Didžiausios apimties pasiūlymas yra Ekonomikos ir Valstybės valdymo komitetų numatyti papildomą 150 mln. eurų finansavimą kelių priežiūros programai.

Taip pat išskirčiau ir svarbų valstybei Šventosios jūrų uosto projektą, kuriam Seimo nariai siūlo numatyti 12 mln. eurų uosto molų įrengimo darbams“, – nurodė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas „Delfi“ pateiktame komentare.

Valstybės valdymo komiteto pasiūlyme dėstoma, kad 2023 metų biudžete numatytas finansavimas kelių sektoriui niekaip neleis užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo.

„Geriausiu atveju, bus užtikrinamas minimalus poreikis kelių degradacijai stabilizuoti, tačiau Gairėse numatytų kriterijų pasiekti, įskaitant tiltų ir viadukų būklės gerinimą, finansinių išteklių neužteks. Neskyrus papildomo finansavimo, išauga rizika, kad bus nepasiekti Lietuvos Respublikos strateginio planavimo dokumentuose numatyti tikslai, susiję su kelių infrastruktūros plėtra“, – dėstoma komiteto išvadoje.

Nurodomas lėšų „šaltinis“ – valstybės biudžeto įplaukos.

Tuo metu 12 mln. eurų Šventosios uostui pasiūlė Saulius Skvernelis.

„Šventosios jūrų uosto molų įrengimo darbams. Lėšų šaltinis: viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius panaudojimas“, – nurodė jis.

Visi iki ketvirtadienio pateikti pasiūlymai – lentelėje.

M. Majauskas dar sakė, kad vertinant atskirų valstybės institucijų finansavimo poreikius, atkreiptų dėmesį į Teisėtvarkos komiteto siūlymą numatyti papildomą 5 mln. eurų finansavimą Generalinės prokuratūros ir Teisėjų tarybos veiklai.

„Tai kritiškai svarbios valstybės institucijos, kurių poreikiai mano akimis turi būti girdimi ir atidžiai vertinami.

Taip pat yra registruoti dar dvidešimt atskirų Seimo narių pasiūlymų. Daugiausiai tai yra vietinės reikšmės poreikiams ir savivaldybių įgyvendinamiems investiciniams projektams. Paprastai jie Vyriausybės palaikymo nesulaukia.

Mano vertinimu ateinančių metų biudžeto projektas parengtas atsakingai ir neabejotinai bus patvirtintas Seime. Procedūros numato projekto grąžinimą Vyriausybei tobulinti, ką ir padarysime, tačiau jokių esminių korekcijų nesitikiu“, – sakė jis.

Pirmasis biudžeto svarstymas Seime numatytas lapkričio 10 dieną, antrasis – lapkričio 17 dieną, o priėmimas – lapkričio 22 dieną.

Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia pasiūlymas panaikinti terminą PVM lengvatai maitinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui bei atlikėjų teikiamoms atlikimo paslaugoms.

Numatoma, kad 2023 metais neapmokestinamasis pajamų dydis sieks 625 eurus (85 eurais daugiau nei dabar), o minimali mėnesinė alga – 840 eurų (110 eurų daugiau nei dabar).

Kartu su biudžetu teikiami Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais 9 proc. lengvata apgyvendinimo paslaugoms pratęsiama neribotam laikui, o maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio, sporto ir atlikėjų paslaugoms – pusei metų.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais turėtų būti 575,31 euro, t. y. 73,59 euro arba 14,7 proc. didesnė nei 2022 metais.

Finansų ministerija prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais augs 1,6 proc., o 2023 metais – 1,4 proc. Tikimasi, kad šiemet 17,8 proc. pasieksianti vidutinė metinė infliacija kitais metais sulėtės iki 6 proc.

Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 6,3 proc., o kitais metais – 6,8 proc. Darbo užmokestis vidutiniškai šiemet turėtų paaugti 13,1 proc., o kitais metais – 8,1 proc.

2023 metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 15,6 mlrd. eurų (3,4 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 18,6 mlrd. eurų (6,1 proc. daugiau), o deficitas sieks beveik 3 mlrd. eurų (563 mln. eurų daugiau nei šiemet).

Numatomas biudžeto deficitas – 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

2023 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad kitais metais pajamos sieks 6,7 mlrd. eurų (14 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), išlaidos – 6,4 mlrd. eurų (16 proc. daugiau), o perviršis sudarys 236 mln. eurų (206 mln. eurų daugiau nei šiemet).

„Sodros“ rezervas kitais metais turėtų pasiekti 1,606 mlrd. eurų.

2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte numatoma, kad įplaukos ir išlaidos sieks po 3,1 mlrd. eurų (9 proc. daugiau nei suplanuota šiemet), tikimasi sukaupti 512 mln. eurų rezervą (167 mln. eurų daugiau nei šiemet).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)