Ekonomistas Marius Dubnikovas neabejojo, kad branduolinis smūgis sukeltų paniką.
„Jeigu tokia eskalacija įvyktų, visų pirma, kiltų panika. Supraskime, kad branduolinio ginklo nebuvo naudojama beveik 80 metų. Didžiausia reakcija rinkose būtų pirmosiomis dienomis. Tačiau jei eskalacija būtų labai stipri, tuomet niekam tai nerūpėtų. Tai esminis dalykas“, – „Delfi“ sakė jis.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebėjo, kad poveikis būtų ne tik finansų rinkose, bet ir vartotojų bei verslo elgsenai.
„Matytume vartotojų pasitikėjimo kritimą, daugiau žmonių jaustų didesnį neapibrėžtumą dėl situacijos ekonomikoje, darbo rinkoje. Dalis žmonių toliau fokusuotųsi į pinigų taupymą. Dalis įmonių dėl didesnio neapibrėžtumo žiūrėtų kaip situaciją klostosi toliau, spręstų, ką daryti su investicijomis į plėtrą“, – sakė jis.
Ar kiltų krizė
„Eurointelligence“ aiškina, kad branduolinis smūgis Europoje sukeltų „visų krizių motiną“.
„Joks sveiko proto investuotojas tokiu atveju nebeskolintų Europos vyriausybėms, palūkanų normos šoktų aukštyn. Ši grandinėlė nukeliautų ir toliau ekonomikoje. Pavyzdžiui, ar mokėtumėte įmokas už savo namą Londone? O gal verčiau tas lėšas nukreiptumėte į atokų kotedžą Hebridų salose?“ – svarsto šio leidinio analitikai.
Vis dėlto, A. Izgorodinas sakė, kad stresas finansų rinkose net ir po tokio įvykio būtų matomas tik trumpuoju laikotarpiu.
„Tikėtina, kad jis labiau paveiktų Europos finansų rinkas, o kalbant konkrečiau apie streso struktūrą, tikėtina, kad labiausiai būtų paveikta euro zonos valstybių obligacijų rinka. Jos dabar ir taip kyla dėl Europos centrinio banko sprendimų kelti bazines palūkanų normas. Įvykus tokio tipo eskalacijai, manau, kad euro zonos valstybių obligacijų pajamingumas, palūkanos dar pakiltų.
Iš kitos pusės, nedrįsčiau teigti, kad tas palūkanų šuolis būtų milžiniškas, nevaldomas. Nes turime pasikeitusį ECB mandatą. Nepaisant to, kad liepą jie paneigė pinigų spausdinimo procedūrą, tuo pačiu paleido naują ad hoc priemonę, kurios tikslas yra euro zonos valstybių obligacijų palūkanų normų suvaldymas. Taip, trumpuoju laikotarpiu matytume didelį obligacijų šuolį, bet jis būtų gana trumpalaikis, nes tučtuojau įsikištų ECB ir padėtų. Stresas būtų skausmingesnis toms šalims, kurios yra Europos teritorijoje, bet neturi euro. T. y. negali gauti paramos iš ECB“, – sakė jis.
Bendrai A. Izgorodinas dar pridūrė, kad branduolinio smūgio poveikis būtų dvipusis.
„Ne tik per finansų rinkas, bet ir per bendrą neapibrėžtumo lygį“, – sakė jis.
Tuo metu M. Dubnikovas priminė, kad istoriškai karai didelės įtakos finansų rinkoms nepadaro.
„Pavyzdžiui, Perl Harboro užpuolimas, po ko JAV buvo įtrauktos į karą su Japonija, finansų rinkoms kainavo 20 proc. 20 proc. tokioje situacijoje nėra labai didelis poveikis.
Aišku, tai paveikia visus svertinius prekybininkus, bet netgi toks didžiulis įvykis, kuris savo reikšme yra didesnis nei taktinio branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje, atėmė tik 20 proc., kritimas užtruko 1,5 metų, o atsistatymas – 1 metus.
Finansų rinkas labiau veikia jų tendencijos: infliacija, ekonominiai sulėtėjimai, vadybininkų indeksai ir pan. Karai yra šalia. Jei tai nutiktų, tikrai šokiruotų rinkas, būtų kelių pirmų dienų panika. Kaip ir bet kur kitur gyvenime. Manau, kad stotų darbai, ekonomika. Vėliau labai atidžiai būtų sekama, į kur ir kaip reaguojama. Turbūt tai būtų svarbesnis veiksnys nei pats pirmas išpuolis“, – sakė pašnekovas.
Dvaro perversmas
T. Snyderis savo tinklaraštyje rašė, kad branduolinio smūgio galimybei daug dėmesio skiriama, nes ji labai masina ir atrodo kaip galima karo pabaiga.
„Tačiau siūlau atsižvelgti į kitą scenarijų, t. y. kad konvencinis Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje virs kova dėl valdžios Rusijos viduje. Vertinant istoriškai, tokia įvykių grandinė yra labai tikėtina“, – įvertino jis.
M. Dubnikovas sutiko, kad branduolinio ginklo panaudojimo galimybė pastaruoju metu itin sureikšminama.
„Branduolinio sprogimo pasekmes galima sukelti ir konvenciniais ginklais. Matėme Mariupolio atvejį, kai miestas buvo praktiškai sulygintas su žeme. Tai galėjo padaryti ta pati branduolinė galvutė, tačiau padarė artilerija ir kita sunkioji ginkluotė. Reikia suprasti, kad branduolinis ginklas nėra panacėja. Tiesiog per trumpesnį laiką pasiekiamas tas pats rezultatas, kuris galimas per apšaudymus.
Kalbant apie karo pabaigą, akivaizdu, kad Rusijos pusė jį prapylė. Pralaimėjo kariniu aspektu Ukrainoje. Tik laiko klausimas, kada tai bus išspręsta. Taip pat pralaimėjo karą su Europos Sąjunga. Paskelbtas dujų teroras praktiškai išnyko. Šiuo metu tik 6–7 proc. dujų yra iš Rusijos. Ji neturi kur dėti tų dujų, Europa prie to prisitaikė, o pagal kainas labai aiškiai matosi, kad žiemą išgyvens, kitą žiemą nebeklaus rusų, ar jie dujas tieks, ar ne.
Dabar klausimas, kokios bus pasekmės, o jos bus kraupios. Net ir pasibaigus aktyviai karo fazei Ukrainoje, kur žudomi žmonės, naikinama infrastruktūra, jis prasitęs. Sankcijos nebus nuimtos tol, kol rusai nesupras, kad gali gyventi kitaip. Sankcijos, nors šiandien ir nuvertinamos, jos veikia kiekvieną dieną vis stipriau. Sankcijos sugniuždys Rusiją artimiausiais metais. Pinigų sąskaitoje bus mažiau, jų vertė bus mažesnė, nepaisant to, ką meluos centrinis bankas su valiutos kursu, kainos kils.
Tai yra procesas, kuris lemia, kad ko gero, Rusija įsisuks į sūkurį, kurio išeitis yra režimo keitimas iš esmės. Koks jis bus – matysime“, – prognozavo ekonomistas.
A. Izgorodinas sakė, kad rinkos šiuo metu skaičiuoja, jog karas Ukrainoje bus ilgas, o branduolinio ginklo tikimybė yra labai nedidelė.
„Manau, kad tikimybė, jog Rusija realiai išdrįs panaudoti branduolinį ginklą yra labai maža. Tai būtų raudona linija Vakarams. Tai reikštų, kad Vakarai karine prasme dar labiau įsikištų į konfliktą. Rusijos armijai, kuri yra prastai paruošta, nusilpusi ir su prasta morale, tai reikštų totalų pralaimėjimą.
Jeigu įvyktų kraštutinis scenarijus, manau, kad ECB labai smarkiai pakeistų pinigų politikos kursą, imtųsi naujo ekonomikos skatinimo, imtųsi priemonių finansų rinkų nuraminimui, euro zonos valstybių obligacijų supirkimui. Neatmesčiau, kad ECB tokiu atveju imtųsi ir palūkanų sumažinimo, kad nuramintų stresą tarp įmonių ir vartotojų. Tikiu Europos institucijų gebėjimu tokias krizes suvaldyti. Europos Komisija ir ECB gana gerai suveikė per pandemiją, kai rinkose taip pat buvo didelė panika, stresas ir neapibrėžtumas. Tai buvo suvaldyta“, – priminė jis.
Ekonomistas dar atkreipė dėmesį į vis blogėjančią Rusijos biudžeto statistiką.
„Tikėtina, kad balansas blogės ir toliau. Rusija netenka galimybių eksportuoti dujas į Europą. Nuo gruodžio Europos Sąjunga įveda sankcijas rusiškai naftai, o Rusijos galimybės eksportuoti savo energetiką, ypač dujas, į Aziją yra labai ribotos, nes tiesiog nėra infrastruktūros.
Manau, kad kitų metų pradžioje naftos ir metalų kainos mažės. Manau, kad matysime vis didesnį stresą Rusijos biudžetui. Automatiškai tai reiškia, kad Rusija turės labai didelių problemų dėl regionų finansavimo, socialinių išmokų. Karas dabar suryja didesnę dalį išlaidų, o pajamos smarkiai sumažės.
Neatmesčiau, kad kitais metais matysime didesnę priešpriešą tarp Rusijos centro ir regionų. Gali būti atviresnių konfrontacijų su centrine valdžia, kas paveiktų ir finansų rinkas. Tačiau jos Rusijos ekonomika nepasitiki ir dabar, supranta, kad jos perspektyvos yra nestabilios. Vakarų investuotojai vengia investicijų Rusijoje ir Baltarusijoje. Tai nestabilios valstybės, o blogėjančiomis ekonomikos perspektyvomis jų vengiama“, – sakė A. Izgorodinas.
