Pasak jo, vietoje to, kad kvotos būtų didinamos, būtina spręsti, kaip sumažinti Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių kaitą ir juos išlaikyti.
Kaip pirmadienį vykusiame Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė V. Šilinskas, iš visų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) suteikiamų kvotų trūkstamų profesijų specialistams iš trečiųjų šalių įdarbinti, jas jau išnaudojo paslaugų sektoriaus darbdaviai.
„Pramonė, statyba, žemės ūkis jų dar neišnaudoję, vienintelis paslaugų sektorius išnaudojęs 16 tūkst. nustatytų kvotų, rugpjūčio 26 d. duomenimis“, – parlamentarams sakė V. Šilinskas.
„Paanalizavome, kokia yra situacija su šiais žmonėmis. Iš 16 tūkst., apie 45 proc. neįsidarbino arba nebedirba Lietuvoje. 15 proc. tiesiog Lietuvoje neįsidarbino, apie 30 proc., kai rugsėjo viduryje žiūrėjome, jau nebedirbo. Reiškia, žmonės labai trumpai dirbo ir išvyko toliau (į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis – ELTA)“, – kalbėjo jis.
Anot viceministro, ši statistika labiausiai atspindi padėtį transporto sektoriuje, kuriam ir suteikta daugiausia kvotų. Jame, ministerijos skaičiavimas vyrauja neaukštas darbo užmokestis, kyla daug darbo ginčų.
„Atlyginimai transporto sektoriuje sąlyginai neaukšti, kur žiūrėjome, nesiekė 1 tūkst. eurų (apmokestinamosios pajamos, nes dienpinigiai neįsiskaičiuoja, „Sodra“ jų nemato). Ginčų irgi transporto sektoriuje vis dar buvo daugiausia“, – teigė V. Šilinskas.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša antrino, kad galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje suteikiančią vizą gavusių trečiųjų šalių piliečių, kurie arba neatvyko, arba apsistojo labai trumpai ir išvyko į kitą ES šalį, išlieka daug.
„Gauname informaciją apie tai, kad būtent esame valstybė, kuri suteikia ilgalaikį buvimą ES, Šengene, bet pas mus tie darbuotojai neužsilaiko ir, su vienokia ar kitokia mūsų pagalba, prisideda prie kitų ES valstybių ekonomikos“, – kalbėjo D. Šriubša.
V. Šilinskas taip pat tikino, kad SADM su darbdaviais ir darbuotojų atstovais diskutuoja, kaip darbo jėgos trūkumo problemą spręsti ne leidžiant įsivežti daugiau užsieniečių, o ieškant, kaip išlaikyti tuos, kurie jau atvyko.
„Vidutiniškai iš tų išvykusių, Lietuvoje jie pradirbdavo tik 70 dienų. Čia matome didelį potencialą sumažinti kaitą. Natūralu, kad samdymas, apmokymas, įtraukimas, išdėstymas visų taisyklių, kultūros perdavimas, kainuoja ir darbdaviams“, – pabrėžė V. Šilinskas.
„Kartu ieškosime kaip spręsti, kad mažintume tą kaitą“, – akcentavo jis.
SADM 2022 metams suteikė 35 tūkst. kvotų trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams Lietuvoje įdarbinti, kurias pritaikius, darbdavys gali pasikviesti darbuotoją iškart, prieš tai nepasiūlius tos darbo vietos Lietuvos piliečiui Užimtumo tarnyboje.
16 tūkst. jų skirta trūkstamiems paslaugų sektoriaus darbuotojams, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. statybos, 1 tūkst. – žemės ūkio sričių specialistams.
