„Pirmoji „nepandeminė“ vasara buvo laukiama kaip viltinga galimybė sugrąžinti per pandemiją susikaupusias skolas valstybei ir partneriams, užsidirbti „riebaliuko“ , leisiančio išgyventi tarpusezonį, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – šviesaus optimizmo neįstengė pagadinti net vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje ir itin nedrąsus bei šaltas pavasaris. Ir vasara vilčių nepateisino – kai kas ją net pavadino prasčiausia vasara per 18 metų.
Netoliese vykstančio karo pabūgo užsienio turistai, o lietuviai dėl itin permainingų orų į kurortus ilgesniam laikui traukė tik per ilguosius savaitgalius, o rimtesnėms atostogoms rinkosi užsienį – judėjimo apribojimai juk panaikinti. Dar liepos 20-ąją Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė Ingrida Valaitienė apgailestavo, kad nakvynių, palyginus su praėjusiais (pandeminiais) metais, sumažėjo iki 10 proc.“
Ne itin gražus vaizdelis atsiveria paanalizavus, kaip Lietuvos kurortų verslo sveikata kito per sezoną, t.y. nuo gegužės 1 d. ir iki spalio 1 d. Nepanašu, kad verslo padėtis per penkis sezono mėnesius pagerėjo ar jam pavyko užsidirbti pakankamai atsargų pragyventi iki kito sezono, rašoma pranešime.
Naujų bankrotų belaukiant
Vasaros sezoną visuose keturiuose Lietuvos poilsiamiesčiuose pradėjo beveik 1900 įstaigų ir įmonių, samdžiusių bent vieną darbuotoją. Trijuose kurortuose per penkis mėnesius tokių darbdavių pagausėjo, o Druskininkuose – sumažėjo. Įdomu, kad visuose keturiuose kurortuose per visą laiką buvo įregistruota beveik 10 tūkst. įvairių formų verslo subjektų, o dabar realiai veikia tik mažiau nei penktadalis. Svarbu pabrėžti, kad „Creditreform Lietuva“ analitikai analizavo tik tas kurortų įmones, kurios registruotos kurortuose, o ne kituose Lietuvos miestuose.
Pandemijos laikotarpiu „išėję iš mados“ bankrotai fiksuoti tik dviejuose poilsiamiesčiuose: Palangoje bankrutuojančiomis paskelbtos 2 įmonės, o Druskininkuose – 6.
Žinant, kad aktyviausios bankrotų skelbėjos Lietuvoje visuomet buvo Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“, o paskutiniu metu jos abi pranešė, kad skolininkų jau imsis rimčiau, bankrotų skaičiai turėtų gerokai išaugti. O įmonių, kurių atžvilgiu „Sodra“ jau gali imtis griežtesnių priemonių, kurortuose jau turime ne vieną.
Be darbuotojų ir su įšalusiu turtu
Šalia bankrutuojančių įmonių, kurių statusas patvirtintas juridiškai, visuomet turime ir verslų, kurie juridiškai gyvi, o faktiškai – nekvėpuoja, arba tiesiog neturi personalo. Išimtis – mažosios bendrijos, kurios gali būti gyvos ir be darbuotojų. Tad dėl šios priežasties, kaip teigiama, vertintos tik įmonės, kurios sezono pradžioje turėjo bent vieną darbuotoją, o sezono pabaigoje – jau nebe. Įmonių, kurias darbuotojai paliko, koncentracija buvo didžiausia Neringoje – net 5,1 proc. visų sezono pradžioje personalą turėjusių įmonių. Antroje vietoje liko Birštonas (4,3 proc.), trečioje – Druskininkai (2,9 proc.), o paskutinėje – Palanga (2,2 proc.).
Į rinką palikusių vietas jau stojo visas būrelis verslo naujokių. Daugiausiai – net 26, įsisteigė Palangoje, o mažiausiai – 5, Birštone. Jei skaičiuosime naujokių santykį su sezono pradžioje veikusiomis įmonėmis, geriausiai atrodo Birštonas (4,3 proc. naujų įmonių visai verslo bendruomenei), blogiausiai – Druskininkai (3,0 proc.). Neringos gyventojai vis dar randa nišų naujiems verslams (4 proc.), o ir palangiškiai ir toliau nestokoja naujų verslo idėjų (3,4 proc.).
Poilsiamiesčių įmonės patyrė ir savo disponuojamo turto areštų. Vertinant areštų skaičiaus santykį su kurortuose veikiančių įmonių kiekiu, didžiausia sezono metu įregistruotų turto apribojimų koncentracija fiksuota Palangoje (2,2 proc.), o mažiausia – Birštone (0,9 proc.). Natūralu, jei valstybės lygiu nebus pasiūlyta naujų paramos priemonių kurortų verslui, turėsime augančią areštų statistiką.
Mokesčių skolos auga
Nors bankrotų, areštų ar likusių be personalo įmonių skaičiai kol kas neatrodo bauginantys, kurortų įmonių, skolingų socialinio draudimo fondui, kiekiai per sezoną gerokai ūgtelėjo. Gegužės 16 d. „Sodrai“ įsiskolinusios buvo 13,7 proc. Birštono, 12,3 proc. Druskininkų, 11,7 proc. Neringos ir 12,7 proc. Palangos įmonių.
Jau po trijų mėnesių – pats pinigų uždirbimo įkarštis! – skolingų dalis Birštone išaugo iki 19,7 proc., Druskininkuose iki 18,6 proc., Neringoje iki 22,9 proc., o Palangoje net iki 25,7 proc. Beje, daliai įmonių skolos mokėjimas atidėtas. Spalio 10 d. duomenimis, tokių daugiausiai buvo Birštone (8,5 proc.), o mažiausiai Neringoje (4,0 proc.).
Atitinkamai išsipūtė ir bendra įsiskolinimų „Sodrai“ suma. Daugiausiai – net 307 tūkst. eurų per penkis mėnesius ji pasistiebė Druskininkuose, o mažiausiai – Neringoje (84 169 EUR).
Tiesa, vidutinė įsiskolinimo suma mažėjo, bet tai rodo, kad į „Sodros“ skolininkių sąrašus su nedidelėmis skolomis pateko naujos kurortų įmonės, „praskiedusios“ bendrą skolą, tenkančią kurorto verslui. Turint mintyje „liesą“ šiųmetinį sezoną, neleidusį užsidirbti daugiau, kone viskam iššokusias kainas ir artėjantį itin sunkų tarpusezonį bei VMI ir „Sodros“ įgarsintus ketinimus pagaliau imtis skolininkų, šansai išsikapanoti iš skolų duobės ir laimingai sulaukti naujo sezono pradžios neatrodo dideli, konstatuoja analitikai.
