Pasak „VP Market“ atstovės spaudai, dažniausiai tokias prekes mėginantys pavogti asmenys į parduotuvę eina „kaip į darbą“ ir vagystę nuolat bando pakartoti.
Beje, vaikai neretai bando nugvelbti saldumynus, kramtomąją gumą ar traškučius.
V.Jakubauskaitės teigimu, esama žmonių, kurie bando „pasistiprinti“ čia pat parduotuvės salėje. Jie valgo sveriamą produkciją - riešutus, saldainius, išgeria gėrimą - alų, mažą alkoholio buteliuką ar gaivųjį gėrimą, tačiau „pamiršta“ susimokėti.
Senus drabužius palieka lentynoje
„Rimi Baltic“ atstovės spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė sako, kad prekių, kurias mėginama pavogti, asortimentas svyruoja nuo lito nekainuojančio saldumyno iki nešiojamojo kompiuterio už kelis tūkstančius litų.
Pasak V.Jakubauskaitės, būna ir tokių žmonių, kurie vagia labai išmoningai. „Yra ir tokių piliečių, kurie ateina į parduotuvę, pasikeičia drabužius, avalynę, o senuosius daiktus padeda į lentyną, tada bando išeiti nesusimokėję“, - pasakoja „VP Market“ atstovė spaudai.
Vagia ne tik asocialūs asmenys
R.Stanaitytė- Česnulienė teigia, jog klaidinga manyti, jog vagia tik asocialūs asmenys. „Vagia ir valkatos, ir aukšti valdžios pareigūnai, kelerių metų vaikai ir garbingo amžiaus senjorai“, - teigia „Rimi Baltic“ atstovė spaudai.
Vogimo motyvai irgi skirtingi. Vieni vagia, kad pavalgytų, kiti – kad pavogtą prekę parduotų, treti – tiesiog trokšta stipresnių įspūdžių.
Prekybos centrų atstovai vagiančių žmonių neišskiria nei pagal tautybę, nei pagal lytį. „Klaidinga manyti, kad „pamiršta“ susimokėti tik vagys arba asocialūs asmenys. Dažnai sumokėti už prekes „pamiršta“ ir solidūs asmenys, ir iš įvairių šalių atvykstantys turistai (yra buvę latvių, estų, ukrainiečių, ispanų, italų, lenkų ir kt.)“, - pasakoja V.Jakubauskaitė.
Vagia ir darbuotojai
Prekybos centrų atstovai teigė, kad pasitaiko ir vagiančių parduotuvių darbuotojų. Koks vagiančiųjų darbuotojų procentas, centrų atstovai nepasakė. R.Stanaitytė-Česnulienė sakė, kad apie visas darbuotojų įvykdomas vagystes praneša policijai.
Tuo tarpu V.Jakubauskaitės teigimu, parduotuvės darbuotojui prasižengus pirmą kartą, jis iš pareigų neatleidžiamas. „Juk visko pasitaiko, gal žmogus nieko bloga nenorėdamas suvalgė glaistytą sūrelį. Tačiau piktybiškai vagiančius iš darbo pašaliname“, - pripažino atstovė spaudai.
Vogdami patiria pasitenkinimą
Aiškindama, kodėl žmonės vagia įvairiausius niekučius iš parduotuvių, kuriuos galėtų nusipirkti, psichologė ir psichoterapeutė Rūta Bačiulytė išskiria tris vagiančiųjų tipus. „Pirmiausia žmonės vogdami tarsi įrodo sau, kad gali apgauti sistemą (parduotuvę). Jie pasijunta protingi, patiria savo jėgos galią. Kita grupė žmonių nori aštresnių pojūčių, adrenalino. Jiems patinka atsidurti situacijoje „pagaus - nepagaus“. Didžiausią pasitenkinimą tokio tipo žmonės patiria, kai juos sučiumpa. Paskutinė grupė – kleptomanai. Tai susirgimas, kai poreikis ką nors pavogti jau yra nevaldomas“, - aiškina psichologė.
Kalbėdama apie vagiančius parduotuvių darbuotojus, R.Bačiulytė negalėjo išskirti vieno aiškaus tokio elgesio motyvo. Viena vertus, galima manyti, kad darbuotojai vagia iš materialinių paskatų. Jų netenkina gaunamas atlyginimas arba jie mano, kad uždirba per mažai. Kita vertus, anot psichologės, darbuotojai bene geriausiai žino, kaip pavogti vieną ar kitą daiktą, kad niekas nesužinotų.
Žvelgiant psichologiniu aspektu, yra dar viena vogimo priežastis. „Vogdami darbuotojai tarsi išreiškia savo priešiškumą sistemai, savo, kaip pavaldinio, situacijai. Be to, taip žmogus parodo pavydą bei nepasitenkinimą, kad kiti (parduotuvės administracija - DELFI) gyvena geriau“, - sakė R.Bačiulytė.
