Pasitaikė panašus atvejis? Būkite budrūs – tai gali būti apgaulė.
Viešumoje neseniai pasirodė istorija apie tai, kad į finansinių sukčių akiratį pateko viena Lietuvos įstaiga – gavusi suklastotą elektroninį laišką ji atliko 45 tūkst. eurų tarptautinį pavedimą.
Netrukus po pinigų pervedimo įstaigos finansininkė suprato, jog susidūrė su finansiniais sukčiais ir nedelsdama kreipėsi į „Luminor“ banką, iš kurio sąskaitos buvo atliktas pavedimas. Jis buvo operatyviai sustabdytas, įstaiga nuostolių nepatyrė, toliau tyrimą atlieka policijos pareigūnai.
„Ši konkreti istorija pasibaigė be finansinių nuostolių, tačiau tai yra puikus pavyzdys, kaip veikia sukčiai, siekiantys pasisavinti svetimus pinigus. Nusikaltėliams netrūksta išradingumo, situacijos išgalvojamos tikrai panašios į realius atvejus, tad neretai suklysta ir patyrę finansininkai ar įmonių vadovai. Sukčiavimas su įmonėmis pasitaiko rečiau nei su fiziniais asmenimis, tačiau čia sumos būna tikrai didesnės“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Sukčiai taiko pačius įvairiausius pinigų viliojimo būdus. Vienas iš būdų – suklastotos sąskaitos, kurias gavę įmonių darbuotojai nesuabejoja jų tikrumu ir atlieka lėšų pervedimą į finansinių sukčių sąskaitas.
Praktikoje matomi atvejai, kuomet suklastotų sąskaitų faktūrų schema taikoma dvejopai:
- Imituojant jau esantį verslo partnerį. Tokiu atveju perimamas ankstesnis susirašinėjimas elektroniniu paštu ir nekeičiant kalbos stiliaus, nepastebimai nurodomas kitas sąskaitos numeris;
- Imituojant naują verslo partnerį. Tuomet sąskaitos išrašomos neva už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar pradedamą verslo sandorį.
Todėl specialistai bendravimui ir dokumentų perdavimui ragina naudoti tik oficialiai suderintus ir patvirtintus kontaktinius duomenis, o keičiantis esminėms sąlygoms, susijusioms su mokėjimais – pasitikrinti pasikeitimo tikrumą kitu kanalu.
Kaip teigiama pranešime, natūralu, kad juridiniai asmenys orientuojasi į naudos kūrimą ir pelną, todėl galimai rečiau skiria dėmesio vidiniam saugumui, edukacijai ir prevencijai. O nevykdant prevencijos gali kilti rimtų pasekmių net ir didelį pelną generuojančioms įmonėms, todėl primenama pagrindinius veiksmus, kuriuos reikėtų žinoti visiems juridiniams asmenims:
- Pakeitus sąskaitos numerį, rekomenduojame tikrinti šių duomenų tikrumą nepriklausomais kanalais (pvz. jei susirašinėjimas vyksta el. paštu, tai tikrinti reikėtų atskiru skambučiu iš anksto sutartais kontaktais);
- Nustatykite aiškias apmokėjimo už paslaugas procedūras ir jų laikykitės;
- Kai pavedimo suma viršija limitą, transakcijai nustatykite kelių žmonių autorizaciją;
- Ribokite informacijos apie ketinamus įvykti sandorius sklaidą, kadangi tokia informacija gali būti panaudota sukčiavimo schemoms ateityje;
- Nerekomenduojama susirašinėjimui su verslo partneriais naudoti socialinius tinklus, nes neretai fiksuojami netikrų anketų atvejai.
„Pasitaiko atvejų, kai įmonės atsakingus asmenis nustebina vienas ar kitas pavedimas ar nurodymas. Tokiu atveju patariame sugaišti šiek tiek daugiau laiko ir pasitikrinti, ar tikrai toks nurodymas yra duotas. Gavus sąskaitą būtų pravartu patikrinti, ar tai tikrai reali sąskaita už atliktus darbus ar paslaugas. Kartais užtrukus vos keletą minučių galima nuo sukčių apsaugoti nemenką sumą pinigų“, – pasakoja L. Sadeckas.
Specialistai pataria verslininkams su partneriais susitarti dėl komunikacijos būdų, kilus abejonėms tikrinti informaciją, o supratus, kad pakliuvote į sukčių pinkles, apie tai informuoti susijusius kolegas, taip pat nedelsiant kreiptis į teisėsaugą ir banką.
