Energetikos rinkoje mato vis daugiau ramybės ženklų
INVL vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė antradienį pristatė pasaulio ir Lietuvos makroekonomikos apžvalgą.
„Situacija radikaliai pasikeitusi. Pasaulio ekonomika seka ir išgyvena ne vieną krizės impulsą iš išorės: tiek energetinės rinkos susijaukimas dėl karo Ukrainoje, tiek infliacijos paūmėjimas iki rekordinių aukštumų, tiek kylančios palūkanų normos, atitinkamai daugybę kitų neapibrėžtumą ir nerimą skatinančių impulsų“, – sako ekonomistė.
Anot jos, stebint situaciją Europos energetikos rinkoje, ramybės ženklų yra vis daugiau.
„Nepaisant to, kad iš Rusijos dujų srautas yra visiškai prislopęs po sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiu, Europos dujų saugyklos yra tikrai solidžiai užpildytos dujomis, pavyko pasiekti šiek tiek aukštesnį užpildymo lygį nei 10 metų vidurkis. Tai – virš 90 proc. visų saugyklų pajėgumų. Tai – tikrai solidi atsarga šiai žiemai“, – vertina ekonomistė.
„Nedrąsu sakyti, bet gali būti, kad energetikos rinkoje didžiausias šokas ir nerimo laikas bent jau metų perspektyvoje yra praėjęs ir žiema gali būti švelnesnė, nei mes nuogąstaujame. Tačiau visada reikia ruoštis blogiausiam ir džiaugtis, jei nenutinka blogasis scenarijus“, – vertina I. Genytė-Pikčienė.
Dujų nepritrūks, bet pramonė kentės
Ji neatmeta, kad dujų kainos gali svyruoti kitais metais, nes neaišku, kokio šaltumo bus žiema, kokių poreikių dujoms tai pareikalaus.
„Bet kiekviena šalis dirba, kad rastų alternatyvų dujomis apsirūpinti. Ilgainiui ši problema išnyks, nes esant tokioms aukštoms kainoms, sparčiai vystosi atsinaujinančios energetikos generacija“, – atkreipia dėmesį ji.
Ekonomistė pažymi, kad Lietuvai ir visam Baltijos šalių regionui dujų nepritrūks: „Turime SGD terminą, turime Inčukalnio dujų saugyklą, kuri didžiulė ir jos užpildytų rezervų turėtų pakakti iki pavasario. Nuo gruodžio turėtų veikti Suomijos-Estijos SGD terminalas.“
I. Genytė-Pikčienė sako, kad Lietuvos pramonei kiti metai bus sunkesni.
„Pramonei pakartoti sėkmės istorijos, kurią stebėjome per pandemiją, kai visos veiklos smigo žemyn, o pramonė sugebėjo augti pakankamai sparčiai, gal ir nepavyks. Laukia šiek tiek vangesnė fazė, ypač dėl to, kad ir mūsų kertinė eksporto rinka Vokietija neaugs kitais metais, bet ir prognozuojamas ekonomikos susitraukimas“, – kalba ekonomistė.
Kitąmet laukia negili recesija
Šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs sparčiau, negu prognozuota pavasarį, tačiau kitąmet laukia negili recesija. Dirbantieji ir ateinančiais metais gali tikėtis palyginti spartaus atlyginimų augimo, gerokai lėčiau augs kainos, o nedarbo rodikliai keisis neženkliai. Nors ekonomikos laukia iššūkiai, Lietuva tam yra pasirengusi, rašoma pranešime.
Apžvelgdama Lietuvos ekonomikos situaciją ir perspektyvas, INVL vyriausioji ekonomistė šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę kilsteli nuo 1,3 proc. iki 1,7 proc., tačiau kitąmet, anot jos, Lietuvos ūkis slystels į negilią 0,5 proc. recesiją.
Valdžios pagalbos priemonės padidins įmonių manevro laisvę, tad darbo rinkos situacija neturėtų stipriai subjurti. Nedarbo lygis vasaros pabaigoje siekė 5,2 proc. ir buvo žemiausias nuo 2007 – 2008 m. ekonomikos bumo laikų.
INVL prognozėmis, šiemet vidutinis metinis nedarbo lygio rodiklis sieks 6 proc., o kitąmet padidės iki 7,2 proc. Tačiau, darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra struktūrinė ir susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netruks įdarbinti.
„Nepaisant nepalankių makroekonominių aplinkybių, atlyginimų augimas kitąmet išliks spartus. Šiemet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus išaugs 12,5 proc., o kitąmet – 7 proc. Tam įtakos turės dešimtadaliu didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas ir net 15 proc. nuo sausio išaugsianti minimali mėnesio alga. Šis impulsas nebus tik lokalus, paprastai jis nuvilnija per pajamų vertikalę aukštyn paveikdamas ir atlyginimus, mokamus už kvalifikuotą darbą“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Palūkanos augs, infliacija grįš į vienženklę zoną
INVL vyriausioji ekonomistė įspėja, kad dėl, tikėtina, vangesnės ekonominės raidos kitąmet biudžeto deficito lygis gali būti dar didesnis negu biudžeto projekte planuojami 4,9 proc.
„Rinkose sparčiai kylant skolinimosi kainai nepasilikti manevro laisvės yra rizikinga. Tokio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuvos biudžeto lėšos turėtų būti leidžiamos kuo taupiau ir taikliau, tad derėtų pergalvoti horizontalias pagalbos priemones gyventojams, o priešrinkiminiam politikų pageidavimų koncertui Seime šiemet sakyti griežtą ne“, – akcentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, palūkanų normų didinimo distancijos pabaigos dar teks palaukti.
„Euras dolerio atžvilgiu yra labiausiai nusilpęs savo istorijoje. Tai nuo žaliavų importo priklausomai euro zonai labai neparanku – pigus euras dar labiau kelia žaliavų kainas ir didina infliaciją. Kad paremtų valiutą, Europos centrinis bankas privalės tęsti palūkanų normų kėlimo distanciją, o tai didins paskolų aptarnavimo kainą tiek ekonomikos dalyviams, tiek vyriausybėms“, – teigia ekonomistė.
Kalbėdama apie aukščiausią per ketvirtį amžiaus metinės infliacijos lygį INVL ekonomistė akcentuoja, kad tai didele dalimi importuoto šoko ir neatliktų namų darbų energetikos ūkyje rezultatas.
Vis dėlto, žemyn smingantys žaliavų kainų indeksai ir pesimistiški pasaulio ekonomikos dalyvių lūkesčiai leidžia tikėtis, kad infliacijos šokas palaipsniui išsikvėps ir kitąmet grįš į vienženklę zoną.
INVL prognozėmis vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., tačiau 2023 m. vartotojų kainos per metus vidutiniškai kils 5 proc.
