Kuo daugiau uždirbi – tuo mažiau gauni
Valstybės kontrolė dar liepą atliko pensijų sistemos pokyčių vertinimą, kurį trečiadienį pristatė Seimo audito komiteto posėdyje.
Išvadose buvo skelbiama, kad pensijų sistema gyventojai nėra motyvuojami mokėti daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų, tikintis gauti didesnę pensiją, o papildomas kaupimas pensijai II ir III pakopose yra nepakankamas.
Jau anksčiau skelbtose išvadose teigta, kad socialiniame draudime nėra stipresnio įmokų ir išmokų ryšio, todėl jame dalyvaujama dėl privalomumo ir jis tampa nepatrauklus daugiau įmokų sumokantiems asmenims.
„2021 m. bendroji pensijos dalis, kuri nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, vidutiniškai sudarė 63 proc. pensijos, o individualioji – tik 37 proc.
Individualioji pensijos dalis turėtų sudaryti didesnę dalį pensijos struktūroje (siekiama ne mažiau nei 50 proc.), nes kuo daugiau asmuo mokėjo įmokų, tuo didesnė turėtų būti jo pensija“, – jau anksčiau skelbė Valstybės kontrolės atstovai.
„Asmenų, sumokėjusių daugiau socialinio draudimo įmokų, pajamų pakeitimo normos senatvėje yra mažesnės, lyginant su tais, kurie sumokėjo mažiau įmokų.
Pernai 36,1 proc. p. pensijos pajamų pakeitimo norma buvo mažesnė asmenų, uždirbusių daugiau nei 3 tūkst. Eur, nei uždirbusių iki 500 Eur. Siekiant asmenis motyvuoti mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų, svarbu užtikrinti didesnį individualiosios pensijos dalies svorį ir tolygų pajamų pakeitimą visose darbo užmokesčio grupėse“, – jau anksčiau sakė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Eivida Šlamė.
Trečiadienį ji taip pat kalbėjo, kad pensinio amžiaus žmonių skurdo problema turėtų būti sprendžiama socialinėmis paramos priemonėmis.
Išvadose taip pat pabrėžta, jog bendrai trūksta informacijos apie realią pensijos kaupimo naudą.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio „į rankas“ gauto atlyginimo, o tai yra vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių.
Kas ketvirtas senjoras susiduria su skurdo grėsme, o Lietuva yra pažeidžiamiausių ES šalių ketvertuke.
Siūlo keisti individualiąją dalį
Vilniaus universiteto profesorius dr. Teodoras Medaiskis komiteto posėdyje sakė manantis, kad viena pagrindinių
žinių ataskaitoje yra ta, kad reikėtų didinti individualiąją pensijos dalį.
„Individualiosios dalies didinimo aspektas yra svarbus, norint paskatinti socialinio draudimo sistemą, kad ji ir būtų socialinio draudimo, kad garantuotų tam reikalingą pajamų pakeitimą, o nevirstų vien paramos sistema“, – teigė jis.
Kaip vėliau patikslino, jis sutinkantis, kad toks siūlymas gali turėti ir neigiamą aspektą.
„Didžiosios pensijos didėja daugiau nei mažosios ir tai gali kelti tam tikrų socialinių prieštarų, bet ir siunčia žinią, kad mokėkite didesnes įmokas ir turėsite didesnę individualią dalį. Bet, kaip sakiau, tai kelia klausimą, kad tuo atveju daugiau pinigų bus pridedama tiems, kas ir taip jau jų daugiau turės“, – mintį tikslino jis.
„Bet tai žinia, kad mokėkite atitinkamas įmokas ir nebus tokio efekto“, – sakė profesorius.
Pasak jo, sistemą reikėtų keisti ir taip, kad kuo mažiau gyventojų išeitų į išankstinę pensiją.
„Reikia neskatinti gyventojų išeiti į išankstinę pensiją, o bandyti darbo rinkos politikos užimtumo priemonėmis kuo ilgiau išlaikyti žmones darbo rinkoje, pritaikant darbo vietą, sąlygas, santykius, ką tik nori, kad žmogus galėtų kuo ilgiau išlikti, nes išankstinis išėjimas reiškia mažesnį pensijos dydį, o kadangi jos ir taip nėra pakankamai didelės, o išankstinis dar labiau klampina į blogą situaciją“, – įspėjo jis.
Ministerija: didesnis susiejimas su buvusiomis pajamomis reikštų didesnę nelygybę
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė aiškino pritarianti nuomonei, kad socialinio draudimo sistemoje yra būtina stiprinti įmokų ir išmokų ryšį.
„Apie tai ministerija diskutavo dar praeitų metų rudenį, kuomet buvo svarstomas socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimas, kuris įsigaliojo nuo šių metų ir individualioji dalis yra papildomai indeksuojama.
Tai reiškia, kad asmenys, kurie mokėjo didesnio dydžio įmokas, mokėjo ilgiau, jų pensijos turėtų didėti sparčiau.
Kita vertus, pensijų sistema siekiama dviejų tikslų – pajamų dalies pakeitimo ir apsaugos nuo skurdo. Lietuvoje santykinai yra daug dirbančių už mažą darbo užmokestį ir įgyjančių mažas pensines teises, todėl ir itin didelis pensijos dydžio susiejimas su buvusiomis pajamomis, reikštų ir didesnę pagyvenusių asmenų nelygybę“, – sakė atstovė.
Lietuvos banko atstovas tikino matantis, kad daugiausia reikia šiandien yra reikalingas finansinis švietimas.
„Jauni žmonės stabdo dalyvavimą II pensijų kaupimo pakopoje. Jauni žmonės nesirūpina pensija ir ji jiems pradeda rūpėti tik tada, kai artėjama prie pensinio amžiaus. Jų švietimas labai svarbus, kad jie suprastų, kodėl jiems reikia kaupti ir kokia yra nauda. Sistema turi būti aiški tam, kad paskatintų juos įsitraukti“, – sakė jis.
