Oficialiais skaičiavimais, apie 30 proc. degalinių nebeturėjo visų arba bent kai kurių rūšių degalų, todėl vis labiau nusiviliančių vairuotojų laukė ilgos eilės.
Buvo vilčių, kad vienoje didžiausių pasaulyje tarptautinių energetikos bendrovių „TotalEnergies“ dėl darbo užmokesčio kilęs streikas greitai baigsis, kai vadovybė sekmadienį sutiko paankstinti derybas dėl darbo užmokesčio, jei darbuotojai vėl pradės dirbti.
Tačiau griežtai kairiųjų pažiūrų profsąjunga CGT pasiūlymą atmetė ir apkaltino vadovybę „šantažu“.
Profsąjunga reikalauja, kad darbo užmokestis 2022 metais būtų padidintas 10 proc., ir beda pirštu į itin didelį „TotalEnergies“ pirmojo ketvirčio pelną – net 10,6 mlrd. dolerių (10,9 mlrd. eurų).
„TotalEnergies“ Europos naftos perdirbimo gamyklų vadovas Jeanas-Marcas Durandas atkirto, kad „tai yra prancūzai, kurie yra šantažuojami“.
Pirmadienį buvo toliau stabdomas darbas keliose naftos perdirbimo gamyklose, įskaitant didžiausią Prancūzijos gamyklą netoli Havro šalies šiaurėje, o CGT atnaujino savo raginimą streikuoti iki antradienio ir išplėtė streiką daugiau nei dešimtyje degalinių Prancūzijos greitkeliuose.
Prancūzijos „Esso-ExxonMobil“ filialo darbuotojai taip pat vis dar streikavo, blokavę dvi naftos perdirbimo gamyklas.
Prancūzijos vyriausybės nariai, įskaitant ministrę pirmininkę Elisabeth Borne (Elizabet Born), paragino abi šalis skubiai rasti sprendimą derybų keliu, o pirmadienį pasisakė ir prezidentas Emmanuelis Macronas.
E. Macronas teigė, kad „blokados nėra būdas derėtis“, ir paragino „kuo greičiau užbaigti derybas“.
Jis teigė, kad dabartinis benzino trūkumas nesusijęs su karu Ukrainoje, ir aiškino, kad „tai nėra vyriausybės kaltė“.
Tuo tarpu E. Borne teigė, jog tikisi, kad „situacija per šią savaitę pagerės“.
Benzino krizė kilo tuo metu, kai dėl didelių energijos kainų ir infliacijos mažėja Prancūzijos namų ūkių perkamoji galia.
Kairioji opozicinė koalicija „Nupes“ paragino sekmadienį Paryžiuje ir kituose miestuose surengti „eitynes prieš dideles pragyvenimo išlaidas“.