Dėmesys – notarams
Idėją, kad reikia imtis griežtesnio notarų, antstolių ir advokatų apmokestinimo, jau anksčiu iškėlė ir siūlė Seimo biudžeto finansų komiteto (BFK) pirmininkas M. Majauskas.
Jis aiškino, kad notarams veiklą vykdant pagal individualios veiklos pažymą, jie deklaruoja didžiules išlaidas, o tokiu būdu yra mažinamos apmokestinamos pajamos, nuo kurių taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. M. Majauskas pabrėžė, kad beveik visi didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe, kas, galiausiai, reiškia itin mažą sumokamą GPM tarifą.
Kad čia uždirbamos sumos – didžiulės, rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė skaičiavo, kad, pavyzdžiui, praėjusiais metais vykdę individualią veiklą deklaravo 238 notarai, o bendros jų apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos siekė 39 mln. Eur.
Kaip aiškino, vidutiniškai vienas notaras deklaravo 165 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos, o nuo uždirbtų apmokestinamų pajamų iš individualios veiklos sumokėjo 25 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
Kad tvarka neteisinga ir ją reikia keisti, M. Majauskas teigė nuomonės nepakeitęs.
„Dauguma notarų deklaravo išlaidas vidutiniškai siekiančias apie 33 proc. individualios veiklos pajamų, tokiu būdu mažindami apmokestinamas pajamas, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo vos 10 proc.
Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2020 m. deklaravo 1,7 mln. pajamų ir sumokėjo 11 proc. gyventojų pajamų mokesčio. <...>
Įdomu pastebėti, kad beveik visi didžiausias pajamas gavę notarai naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tokia išimtis pagal idėją buvo skirta smulkia individualia veikla užsiimantiems asmenims, siekiant palengvinti jiems biurokratinę naštą ir supaprastinti išlaidų apskaitą.
Tačiau realybėje naudojasi ne tik patys smulkiausi, bet ir patys didžiausi, kurių faktinės išlaidos yra reikšmingai mažesnės. Tokio apmokestinimo tvarka yra neteisinga“, – sakė M. Majauskas ir lygino, kad mokytojas ar gydytojas galiausiai sumoka daug daugiau mokesčių.
Jis anksčiau buvo užsiminęs, kad pokyčiai, susiję su notarų, antstolių bei advokatų apmokestinimu, galėtų atsispindėti ir kalbant apie 2023-ųjų biudžetą, tačiau jie svarstyti nebuvo.
Kamuolys – Vyriausybėje
Delfi, Finansų ministerijos pasiteiravo dėl M. Majausko iškeltos idėjos: kaip ji vertinama, ar imtasi konkretesnių veiksmų dėl šios Seimo nario idėjos, ar apskritai palaikomi mokestiniai pokyčiai dirbantiems pagal individualią veiklą.
„Finansų ministerija nėra įpareigota komentuoti Seimo narių idėjų – tai būtų neprofesionalu ir neetiška“, – teigė ministerijos atstovai.
Pats M. Majauskas aiškino, kad, anot jo, įstatymai turėtų būti koreguojami taip, jog nedeklaruoti faktinių išlaidų galėtų tik nedideles pajamas gaunantys, o ne milijonus uždirbantys notarai.
„Tiesa, svarbu pastebėti, kad ne visus notarus lydi pasakiška sėkmė. Pavyzdžiui, 50 mažiausias pajamas gavusių notarų 2021 m. vidutiniškai deklaravo 69,000 Eur prieš leidžiamus atskaitymus.
Mano nuomone, mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų. Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis notaras turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius. <...>
Svarbu atkreipti dėmesį, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių notarų nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi sukurta galimybe deklaruoti 30 proc. išlaidų be pagrindimo. Negana to, kad nedeklaruoja realių išlaidų, nėra ir objektyvaus notaro taikomų įkainių pagrindimo, ką konstatavo Valstybės kontrolė dar užpraeitais metais.
Mano supratimu, nėra ir jokios metodikos bei racionalių argumentų, kodėl už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams reikia mokėti šimtus eurų. Manau, kad tokiais atvejais notaro sukuriama pridėtinė vertė yra minimali, kaip ir jų patiriami kaštai, tuo tarpu įkainiai milžiniški.
Siūlyčiau peržiūrėti notarų reguliavimą iš esmės: įvertinti, ar teisinga riboti jų skaičių, peržiūrėti paslaugų įkainius ir panaikinti išskirtines apmokestinimo sąlygas“, – tikino M. Majauskas.
Jis ragino atkreipti dėmesį, jog valstybės finansų politiką formuoja Vyriausybė Seimo pritarimu, o ne atvirkščiai.
„Todėl mokesčių klausimais kamuolys vis dar Gedimino g. 11.
Mano žiniomis, Finansų ministerija yra parengusi galimus mokestinius pakeitimus, tačiau jie bus teikiami Seimui tik radus sutarimą su koalicijos partneriais“, – sakė jis.
Tvarką siūlo keisti visiems
Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad jau seniai laikas naikinti gyvulių ūkį, tačiau, kaip pridūrė, čia neverta kalbėti tik apie notarus ar advokatus.
Pasak jo, mokestiniai pokyčiai neturėtų priklausyti nuo to, kokia individuali veikla vykdoma.
„Žinome, kad ir populiarūs dainininkai surenka didžiules arenas ir irgi dirba ne pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą, tik formos gali būti skirtingos.
GPM turi būti paskirstytas adekvačiai pagal pajėgumą mokėti, o tai reiškia, kad tas, kuris uždirba daugiau, procentaliai turi mokėti daugiau mokesčių.
Mano supratimu, GPM turėtų būti peržiūrėtas“, – aiškino R. Lazutka.
Ekonomistas skaičiavo, kad šiuo metu visi dirbantieji pagal darbo sutartį moka 20 proc. GPM, o toks tarifas galioja, jei yra uždirbama iki penkių vidutinių darbo užmokesčių. Kieno algos didesnės, nuo penkių vidurinių darbo užmokesčių, tie už likusią dalį moka padidintą tarifą, kuris dabar siekia 32 proc. GPM.
„Manau, kad verta būtų peržiūrėti net ir šią tvarką ir tiems, kurių pajamos didesnės, didinti šį procentą. Taip pat dar variantas, nuleisti 5 vidutinių algų dydį iki, tarkime, dviejų ir padaryti, kad didesnis GPM būtų mokamas, nuo žemesnių pajamų. Konkrečius dydžius siūlyti būtų neatsakinga, reikia skaičiuoti biudžeto pajamas“, – svarstė jis.
Pasak R. Lazutkos, gyvulių ūkis ir atsiranda iš to, kad dirbantys ne pagal darbo sutartis sulaukia įvairiausių išlygų ir lengvatų.
„Manau, kad dabar dirbantiems pagal individualią veiklą reikėtų mokesčius bent sulyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį.
Smulkieji verslininkai turi argumentų, sako, kad verslas turi daug išlaidų, bet tada reikėtų atskaičiuoti kaštus, o nuo grynųjų pajamų taikyti tokį GPM, kaip nuo dirbančiųjų pagal darbo sutartis“, – siūlė jis.
Paklaustas, kodėl, anot ekonomisto, niekas rimtai nesiima naikinti gyvulių ūkio, jis teigė, kad galima daryti išvadą, jog stipriai veikia tam tikros tuo suinteresuotos jėgos.
„Įtaką daro politikams artimi sluoksniai. <...> Gal yra bijoma suinteresuotų grupių, nes jie tuoj pradeda šaukti, įrodinėti. Kiti tiesiog nenori būti nepopuliarūs“, – teigė jis.
Prezidentūra: reikia ne fragmentiškų siūlymų
Gitano Nausėdos atstovas Ridas Jasiulionis akcentavo, kad nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios prezidentas skatino pateikti išsamios, holistinės mokesčių reformos projektą.
Kaip aiškino, buvo siūloma, kad jis apimtų socialinį teisingumą, investicijų skatinimą, žaliosios ekonomikos augimą. Tam jis teikė ir savo siūlymus.
„Nors tarpinstitucinė ekspertų darbo grupė prie Vyriausybės (prie Finansų ministerijos), sukviesta deklaruojant siekį visapusiškai peržiūrėti mokestinę sistemą ir mokesčių lengvatas, intensyviai dirbo visus 2021 metus, tačiau išsamios mokesčių sistemos reformos projektas, deja, taip ir nebuvo pateiktas.
Prezidento nuomone fragmentiški siūlymai peržiūrėti vieną ar kitą mokesčių sistemos elementą nėra produktyvūs, nes neatskleidžia bendros mokesčių sistemos reformos naudos kiekvienam mokesčių mokėtojui ir visai valstybei“, – teigė jis.
Povilauskas: skylių yra
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas tikino, kad šiuo metu valstybė susiduria su itin dideliais iššūkiais, todėl nenuostabu, kad klausimas dėl dirbančių individualiai apmokestinimo buvo nustumtas į tolimesnį planą.
„Tai dalykas, kurį būtų gerai išsispręsti. <...> Visuomet yra blogas laikas daryti reformoms. <...>
Visi sutinka, kad yra skylė ties 30 proc. išlaidų atskaitos taisykle. Vien šioje vietoje be ginčų aišku, kad atskaitymai turi būti nuo faktinių pajamų, kurie pagrįsti dokumentais ir nebūtų jokio tokios taisyklės galiojimo.
Jeigu yra daug tokių, kurie gauna dideles pajamas ir jie naudojasi 30 proc. atskaitos taisykle, o jų faktinės išlaidos mažesnės, jie taip sugeba jas pasididinti...
Nuo tam tikros sumos turi būti faktinis išlaidų rodymas“, – aiškino ekonomistas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau laidoje „Delfi tema“ kalbėjo nededantis daug vilčių, kad siekiant papildyti biudžeto pajamas, Lietuvoje artimiausiu metu gali būti įvedinėjami nauji mokesčiai, nors sutiko, kad gyvulių ūkį ir įvairiausias lengvatas naikinti tikrai reikia.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pabrėžė, kad esant reikalui, jei biudžete atsivers skylė, naujų mokesčių, arba tų pačių didinimo, išvengti gali būti sunku.
„Bet nežinau, ar šiuo metu tai būtų teisingas sprendimas.
Mes dar net nesant krizei esame minėję, kad savo biudžete užsiauginome tam tikrų išlaidų, kurios nebuvo padengtos tvariomis pajamomis.
Šiai dienai sunku pasakyti, ar tai būtų sprendimas įvesti naujus mokesčius, bet ilguoju laikotarpiu, jeigu turime papildomų išlaidų ir neturime išlaidoms padengti pakankamų ir tvarių pajamų, turime galvoti apie naujus mokesčius arba esamų mokesčių peržiūrėjimą, lengvatų peržiūrėjimą“, – sakė jis.
Pateikė savo argumentus
Anksčiau Lietuvos notarų rūmai komentavo, kad notaras, dirbantis pagal teisės aktais griežtai reglamentuotą tvarką ir gaunantis teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto dydžio atlyginimą už atliktus notarinius veiksmus, sumoka ne mažiau mokesčių negu bet kuris kitas individualia veikla besiverčiantis valstybės pilietis.
„Notaras – atsakingas darbdavys, mokantis savo darbuotojų atlyginimus, ir, suprantama, visus deramus mokesčius.
Iš likusių įplaukų skaičiuojamos išlaidos biuro išlaikymui, privalomojo ir papildomo savanoriško profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokos, privalomas Notarų rūmų nario mokestis, išlaidos notaro archyvo išlaikymui neribotą laiką. Notaras savo veikloje prisiima didesnę riziką negu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – notaras už savo ir savo biuro darbuotojų veiksmus atsako visu savo turtu. Be to, notaras turi turėti lėšų, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus atitinkantį biurą, kvalifikuotus darbuotojus ir mokėtų jiems atlyginimus, jei dėl ligos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ir pajamų negautų.
Ir tik atskaičius visas minėtas išlaidas, galima kalbėti apie notaro asmeninį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojami gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Vadinasi, notaro, kaip privataus asmens, o ne valstybės įgalioto asmens ir darbdavio, sumokėtus mokesčius derėtų skaičiuoti ne nuo bendrų įplaukų, o nuo jam konkrečiai tenkančios įplaukų dalies. Notarų rūmų duomenimis, notaro patiriamos sąnaudos ir sumokami mokesčiai vidutiniškai siekia du trečdalius notaro įplaukų, o kartais – ir daugiau“, – buvo teigiama Lietuvos notarų rūmų prezidento, Klaipėdos notaro Mariaus Stračkaičio.
