„Pensijų didėjimas vis tiek reikšmingas ir turime suprasti, kad pinigai iš niekur neatsiranda. Pensijoms surenkame iš dirbančiųjų. Ką žmonės šiandien dirba, moka mokesčius ir tada jau padaliname pensijoms.
Reikšmingai didinti leidžia tai, kad dirbančiųjų skaičius yra rekordinėse aukštumose, darbo užmokesčiai šiemet taip pat kilo. „Sodra“ surinko rezervą ir tas rezervas didės ir kitais metais“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė V. Šilinskas.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą 2022 metų rugpjūtį buvo 512,7 euro. Taigi kitais metais vidurkis turėtų būti maždaug 63 eurais didesnis.
Dirbančiųjų pajamos jau viršys
V. Šilinskas pastebėjo, kad pagal dabartines prognozes, kitais metais MMA jau turėtų būti daugiau už skurdo rizikos ribą.
„Absoliutaus skurdo lygis yra 260 eurų. Lietuvoje nustatyta, kad žmonės, kurie pajamų per mėnesį gauna mažiau, yra žemiau absoliutaus skurdo.
Kitas rodiklis yra santykinis skurdas, kuris vadinasi skurdo rizikos riba. Žmonės nebūtinai skursta, bet mes sakome, kad tai jau yra rizika. Šis rodiklis yra 60 proc. pajamų medianos. Tai reiškia, kad jei Lietuvoje žmonių pajamos auga, šis rodiklis kasmet irgi kyla.
Šiais metais prognozė yra 577 eurai. Tuo metu minimali mėnesinė alga yra 550 eurų „į rankas“. Taigi, nuolat truputį atsiliekame. Tačiau matome, kad kitais metais MMA turėtų kilti iki 633 eurų „į rankas“. Tuo metu skurdo rizikos riba turėtų pasiekti 625 eurus“, – pasakojo jis.
Aukso amžius
Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sakė, kad pastaraisiais metais skurdo rodikliai šiek tiek gerėjo.
„Žiūrint į faktinius rodiklius, o ne į prognozes, skurdo rizikos lygis yra sumažėjęs nuo 23 proc. iki 20 proc.
Žiūrint į tai, kas ir kur labiausiai skursta, tai dažniausiai ne dirbantieji. Tokių tik 8 proc. Jeigu žmonės gauna minimalią algą, reikia turėti omenyje, kad kiti šeimos nariai irgi gauna pajamas, tai skurdas ten nėra paplitęs.
Tačiau morališkai labai keista, kad dirbantis žmogus vis tiek dar gali skursti. Vis tiek yra prastai ir mes turime tokią ilgalaikę tendenciją, kad tiek mūsų vidutinės pensijos, tiek MMA vis nesiekia tos santykinio skurdo ribos“, – pastebėjo jis.
Tačiau pašnekovas sutiko, kad pensijų augimas šiuo metu yra spartus.
„Atlyginimų augimas irgi spartus, bet kalbant apie pensijas, jei tai būtų normalūs metai, tai yra įspūdingi augimai. Jau kelis metus pensijos ir atlyginimai Lietuvoje auga po 15 proc. Aš linkęs vadinti, kad išgyvename gerovės valstybės aukso amžių. Žinoma, augame nuo labai žemo lygio. Čia yra problema.
Pensijos auga panašiai, kiek auga atlyginimai, nes tas skirtumas tarp jų negali būti sumažintas. Dar reikia pastebėti, kad bendroji pensijos dalis dabar finansuojama iš valstybės biudžeto. Ją esu linkęs vadinti nebe „Sodros“ pensija. Tik tiek, kad bendrosios dalies dydis dar priklauso nuo stažo. Tie, kurie buvo drausti ilgiau, tiems dalis didesnė“, – sakė R. Lazutka.
Kaupiamas rezervas
2023 metų „Sodros“ biudžeto projekte numatoma, kad pajamos kitais metais bus 289 mln. eurų didesnės nei išlaidos. Tuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete kitais metais planuojama sukaupti 559 mln. eurų rezervą.
Situaciją komentavęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad su tuo susijęs vienas klausimų Vyriausybei.
„Sukaupiami rezervai, o poreikis kitose srityse yra didelis. Yra lūkestis, kad tie rezervai bus ne tik dėl rezervų, bet bus panaudojami efektyviai.
Kita vertus, tas pats pensininkų pajamų augimas tikriausiai yra svarbus elementas. Nemažai dirbančiųjų de facto savo pajamomis toliau šelpia savo tėvus pensininkus. To skirtumo mažėjimas, be abejonės, nuima tam tikrą krūvį nuo dirbančiųjų“, – sakė jis.
Savo ruožtu V. Šilinskas paaiškino, kad rezervas yra kaupiamas nenumatytiems atvejams.
„Jei prognozės pasitvirtins tokios, kokios yra, bus rezervai. Bet jeigu būtų blogiau... Nes tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija rengia kelis ekonominius scenarijus. Šiuo metu realiausias, kad vis dar bus ekonomikos augimas“, – sakė jis.
