„Turto išsaugojimo fondas turėtų būti orientuotas į turto išsaugojimą. Prioritetas turėtų būti saugumui, o tai reiškia kuo mažesnius svyravimus, o ne investicijų grąžą.
Kol žmogus jaunas, jis kaupia savo pensijų fonde, kur investuojama į akcijas ir pan. Ten svyravimai toleruotini, o kai žmogui iki pensinio amžiaus lieka keli metai ar keli mėnesiai, rizika turėtų būti kuo mažesnė“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad nuo 2019 metų pradžios, kuomet buvo įsteigti „gyvenimo ciklo“ fondai, jų investicinė grąža sudarė +32,81 proc.
„Mes nekritikuojame visos sistemos, nes manome, kad bendrai pensijų fondai per ilgesnį laiką veikia visai gerai. Šiuo atveju kalbame konkrečiai apie konservatyviausių, turto išsaugojimo, fondų rezultatus ir prisiimamą rizikos lygį.
Tiesiog atkreipiame dėmesį, kad išsiskiriame iš kitų ir sąmoningai renkamės žymiai mažesnį rizikos lygį. Šiemet turime tokią situaciją, kuri demonstruoja, kad prisiimti daug rizikos turto išsaugojimo fonduose neatrodo prasminga, neatrodo atsakinga“, – sakė M. Kalesinskas.
„Goindex“ atlikta analizė parodė, kad dėl pensijų kaupimo rinkos senbuvių pasirinktos pernelyg rizikingos investavimo strategijos turto išsaugojimo fonduose tūkstančiai naujųjų Lietuvos pensininkų, išėjusių į pensiją nuo šių metų gegužės iki rugsėjo pabaigos arba išeisiančių į pensiją artimiausiu metu, galėjo gauti maždaug dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas.
„Ką tik į pensiją išėję žmonės, ilgus metus kaupę senatvei rinkos senbuvių turto išsaugojimo fonduose, šiemet galėjo tik stebėti, kaip per labai trumpą laiką (6–9 mėn.) jų viso gyvenimo pensijų santaupų vertė sumažėjo daugiau nei 10 proc., nors jie ir buvo pasirinkę kaupti pačiuose konservatyviausiuose fonduose.
XXI amžiuje dar neregėtas obligacijų vertės nuosmukis negailestingai apvalgė būsimų pensininkų ilgus metus senatvei kauptas lėšas būtent tuo metu, kai jiems jau reikia pradėti naudotis savo santaupomis. Ekspertų vertinimu, tai lėmė senųjų rinkos dalyvių padaryti neteisingi investicijų strategijos pasirinkimai ir blogai įvertintos rizikos, kurių buvo galima išvengti“, – teigė „Goindex“ atstovai.
Atliko analizę
M. Kalesinskas spaudos konferencijoje dėstė, kad ir pažįstamų rate turi konkrečių žmonių, kurie šiais metais išėjo į pensiją ir susidūrė su situacija, kai dabar gauna mažesnes išmokas nei galėtų.
„Pasidomėjome, kodėl vyksta tokie sumažėjimai tuose turto išsaugojimo fonduose. Mažai kam paslaptis, kad šie metai sukratė daugelį finansų rinkų. Labiausiai tai jaučiasi akcijų rinkose, tai yra didelis, reikšmingas nuosmukis. Tačiau tokių kritimų pasitaiko ir akcijų rinkose, 25–30 proc. nelabai stebina. Istoriškai tokių kritimų esame matę ir anksčiau, pavyzdžiui, per 2008–2009 metų krizę.
Tačiau šiemet įdomu tai, kad panaši situacija vystosi ir obligacijų rinkose. Kad jų vertės svyruotų taip, kaip šiemet, pasitaiko retai, nors ir būna. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybės 10 metų obligacijų pajamingumas šoktelėjo iš neigiamos zonos iki daugiau nei 2 proc. Panaši situacija su Vokietijos obligacijomis buvo 1999 metais, 1989 metais.
Viskas priklauso nuo obligacijų trukmės. Kalbant apie 10 metų obligacijas, modifikuota trukmė būtų apie 8 metus. Jei turėjome 2 proc. pajamingumą, tai jų vertė krito, suskaičiavus išeitų apie 16 proc. Palūkanos kyla, o obligacijų vertės tuo metu krenta. Jeigu įžengiame į palūkanų didėjimo fazę, kokių buvo anksčiau, tai galime pamatyti dar gerokai didesnį palūkanų kilimą.
Nenuostabu, kad daugelio pensijų fondų vertės krenta. Panagrinėjus Lietuvoje veikiančių fondų pokytį, matosi, kad turto išsaugojimo fondai krito panašiais dydžiais, kaip tie, kurie skirti jauniems, kurie investuoja į akcijų rinkas. Ten pokyčiai yra normalus reiškinys, bet turto išsaugojimo fonduose tokie pokyčiai stebina“, – dėstė M. Kalesinskas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos banko duomenimis, kiti pensijų fondai net ir turto išsaugojimo fonduose nemažai investuoja į pasaulio akcijas.
„Pavyzdžiui, „Swedbank“ akcijoms skiriama 15 proc., 42 proc. – Europos vyriausybių obligacijoms, 17 proc. – Europos įmonių obligacijoms ir dar 26 proc. – Rytų Europos obligacijoms.
SEB irgi 15 proc. skiria akcijoms, 55 proc. – Europos vyriausybių obligacijoms, 21 proc. – besivystančių šalių obligacijoms.
„Luminor“ akcijoms skiria mažiau, 7 proc. „Invalda“ akcijoms skiria šiek tiek daugiau, o „Allianz“ akcijoms skiria 10 proc., likę 90 proc. – Europos vyriausybių obligacijoms.
„Goindex“ turto išsaugojimo fonduose į akcijas neinvestuoja, o dėl obligacijų skiriama tik Europos vyriausybių. Tokio palyginamojo indekso vertė svyruoja kur kas mažiau“, – sakė jis.
Genutės istorija
Po spaudos konferencijos žiniasklaidai išplatinta vilnietės Genutės istorija.
„Genutė į pensiją išėjo šių metų gegužės pabaigoje ir viena didžiausių Lietuvoje pensijų kaupimo bendrovių jai pervedė vienkartinę maždaug 4,3 tūkst. eurų išmoką – tiek moteriai pavyko sukaupti antros pakopos pensijų fonduose.
Tačiau užuot gavusi 4,3 tūkst. eurų, neseniai į pensiją išėjusi vilnietė galėjo gauti maždaug 360 eurų daugiau – apie 4,7 tūkst. eurų, jei vieno iš didžiausių rinkoje pensijų fondų valdytojo turto išsaugojimo vertė nebūtų taip stipriai sumažėjusi per pirmus penkis šių metų mėnesius“, – pavyzdį pateikė „Goindex“.
Rezultatai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija šią savaitę informavo, kad preliminariais duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais antros pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc.
Visgi, nuo 2019 metų pradžios, kuomet buvo įsteigti „gyvenimo ciklo“ fondai jų investicinė grąža išliko aukšta ir sudarė +32,81 proc.
Vertinant sausio–rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20–26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27–33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34–40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41–47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.
48–54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55–61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62–68 metų amžiaus antros pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį–rugsėjį mažėjo -12,65 proc.
Turto išsaugojimui skirti antros pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų antros pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.
Galima išmokas pavėlinti
LIPFA asociacijos direktorius Tadas Gudaitis po „Goindex“ spaudos konferencijos žiniasklaidai išplatino komentarą, kuriame pastebima, kad išsaugojimo fondų dalyviais yra tik 1,3 proc., arba 17 tūkst. kaupiančiųjų.
„Pensijos kaupimas trunka ilgai, apie 40 metų, ir jeigu jį palygintume su krepšinio varžybomis, mes šiandien susikoncentravome į vos 1 minutę ir pagal ją bandome įvertinti visas rungtynes. Galimi trumpalaikiai neigiami svyravimai, deja, nėra išvengiamas dalykas investuojant, tačiau svarbu, kad pensijų sistemoje yra numatyti tam tikri rizikos saugikliai, o ir patys pensijų fondų dalyviai turi pasirinkimo laisvę, kai sulaukia pensijos.
Pensinio amžiaus žmonės gali pasirinkti šiek tiek vėliau gauti pirmąsias išmokas, jei mato, kad tie metai yra rizikingesni. Taip pat gali rinktis anuitetą ir stabilias periodines išmokas, gali palaukti – situacija rinkose ilguoju laikotarpiu tikrai bus geresnė. Svarbiausia nesiblaškyti. Išties nė vienas nežinome, kokiu metu kiekvienas mes pasieksime savo pensijos amžių – tai bus sėkmingo investavimo laikas ar kaip tik nuosmukis. Su visa pagarba kiekvienam kaupiančiajam patarčiau apsvarstyti ir variantą, kuris sudėtingu rinkoms laikotarpiu numato vėlesnį santaupų išsiėmimą iš pensijų fondo“, – sakė jis.
