„Esu susipažinęs su biudžeto rėmais ir neramina tai, kad mes artėjame prie 5 proc. deficito ribos, tačiau kol kas visų detalių tikrai nežinau. Vyriausybė dar nėra priėmusi galutinių sprendimų, kaip atrodys tas biudžetas. Tą sužinosime tik penktadienį“, – sako jis.

Vis dėlto politikas išsakė lūkesčius, kas tikėtųsi, jog bus biudžete.

„Pirmiausia – saugumas, užtikrinti 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Krašto apsaugos ministerijai ir visiems su saugumu susijusiems elementams.

Antra dalis – pajamų didinimas. Reikia pradėti nuo to, kas jau įstatymuose numatytas pensijų augimas. Jis dėliojamas pagal įtvirtintus kriterijus: pagal prieš tai buvusių kelių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimą, planuojamą augimą. Jei žiūrėtume į VDU dinamiką, pensijų augimas turėtų būti didesnis nei 10 proc. tikrai.

Tada minimalios mėnesio algos (MMA) ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimas. Matome, kad yra sutarimas ties maždaug 15 proc. tai ir turės atsispindėti įstatymuose ir biudžete“, – sako jis.

Jau skelbta, kad Vyriausybė siūlo MMA didinti iki 840 eurų. Kaip skaičiuota, atsižvelgus ir į NPD, žmogui „į rankas“ gautųsi 633 eurai. NPD ketinama didinti 85 eurais, iki 625 eurų.

„Tada turi būti didinami baziniai socialiniai dydžiai, valstybės remiamos pajamos taip, kad apsaugotume sparčiai augant infliacijai labiausiai pažeidžiamus, nes būtent jie neturi santaupų ir galimybės pasiskolinti, yra priversti riboti būtiniausius poreikius“, – toliau lūkesčius komentavo M. Majauskas, tačiau neįvardijo, kiek tikėtųsi, jog išmokos galėtų didėti.

„Tada yra bazinis dydis, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir valstybės tarnybos įstatymo aiškinamame rašte įvardyta, kad bazinio dydžio augimas gali būti pakankamai reikšmingas. Daug didesnis, nei kad buvo iki šiol didinama. Maždaug 5 eurais bazinis dydis, kaip koeficientas nuo kurio skaičiuojami atlyginimai. (…) Gali siekti 125 mln. eurų išlaidų vien dėl bazinio dydžio. (…) Yra įsipareigojimai medikams, mokytojams, kultūrininkams. Tai čia pajamų didinimo dalis“, – vardijo politikas.

Anot BFK pirmininko, ne ką mažiau svarbi dalis bus susijusi su energetikos kainomis.

„Iš esmės Rusija vykdo energetinį karą prieš visą Europos Sąjungą, įskaitant ir Lietuvą, tikslas sužlugdyti Lietuvos ekonomiką, verslus, suskaldyti visuomenę. Tai daro didindami visais įmanomais būdais energetinių išteklių kainas. Valstybės pareiga yra imtis visų resursų siekiant apsaugoti ir verslus, ir žmones.

Tai gyventojams kainos turi būti fiksuotos. Idealiu atveju būtų fiksuota ties esamu lygiu (24 ct/kWhDelfi), bet koks tas lygis iš tiesų gali būti, pateiks Vyriausybė, įvertindama finansines galimybes, atsižvelgdama į raudoną 5 proc. deficito ribą“, – sako M. Majauskas.

Jis taip pat užsimena, kad vien mokesčių atidėjimo, lengvatinių paskolų ir paramos investicijoms verslui nepakaks.

„Turime numatyti biudžete galimybę kompensuoti verslui dalį elektros išteklių. Kokia dalis ir koks modelis, tą gali pasakyti tik Vyriausybė“, – nurodo jis.

Jis priduria, kad tokia priemonė turėtų būti taikoma visam verslui, neišskiriant labiausiai nukentėjusių sektorių.

„Visuomet norisi, kad ta parama būtų kuo taiklesnė, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad taiklumas reiškia biurokratines procedūras, tai reiškia, kad pagalba verslą pasieks vėliau ir šiandien svarbiau greičiau, nei kad taikliau“, – paaiškina M. Majauskas.

Politikas taip pat palaikytų PVM lengvatos apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų pratęsimui.

„Sunkiai būtų paaiškinamas sprendimas krizės akivaizdoje didinti verslui mokesčius. Čia yra sutarimas dėl apgyvendinimo sektoriaus, tačiau diskusijos dėl maitinimo sektoriaus, kino teatrų, teatrų, sporto klubų, meno kūrėjų, matyt, persikels ir sprendimai bus priimami Seime“, – teigia jis.

Dėl ko dar gali Seime kilti didelė diskusija – biudžeto deficitas.

„Taip, kaip dabar dėliojasi biudžetas, matau, kad artėjame prie kritinės deficito ribos. (…) Ar galime išleisti daugiau nei surenkame – atsakymas paprastas, taip. Karo metu kiekviena valstybė patirdama priešiškos valstybės veiksmus yra įpareigota ginti savo piliečius visais įmanomais resursais. (…) Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, ji yra apie 40-45 proc. vidutiniškai nuo BVP, tuo tarpu ES vidurkis apie 90 proc. Tai reiškia, kad skolos lygis mums leidžia pasiskolinti daugiau. (…) Klausimas, kiek gi gali pasiskolinti, nes esamomis aplinkybėms reikia pasiskolinti tiek, kiek tau tarptautinės rinkos leidžia, nebausdamos tavęs už per didelę skolą. Ir tada žiūri, kaip atrodo kitų ES šalių biudžetų deficitai, didžioji dalis ateinantiems metams, bent kol kas, prognozuoja 3-4 proc. deficitą.

Tarp 3-4 proc. riba yra priimtina, nuo 4-5 proc. padidintos rizikos zona ir nuo 5 proc. jau kritinė riba, kai rinkos baudžia už pernelyg lanksčią fiskalinę politiką, net ir krizinėmis sąlygomis.

Matant, kaip dėliojasi biudžetas ir ministerijų pageidavimus, artėjame prie kritinės 5 proc. ribos ir virš 5 proc. ribos aš biudžeto svarstyme, komitete, matau kaip labai sudėtingą procesą. Turime daryti viską, kad neperlenktume 5 proc. ribos. Tai yra raudona linija“, – teigia jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)