Skoloje – apvalią sumą
UAB „Teleperformance LT“ video moderatore dirbusi Greta pasakojo, kad darbas buvęs naktinis, o jį ji nusprendusi palikti dėl kolegijoje esamų mokslų ir netrukus laukiančių praktinių užsiėmimų, kuriems, kitu atveju, nebeužtektų laiko.
Visgi, kaip patikino, įmonei sužinojus apie jos planus, mergina sulaukė staigmenos – buhalterės pranešimo, kuriame buvo pranešta apie jos įmonei esančią skolą dėl susidariusių atlyginimo permokų.
Kaip ji pasakojo, įmonės teigė, kad pusę metų Gretai buvo mokamas didesnis atlyginimas nei buvo sutarta, todėl ji turinti grąžinti permokas, kurios per pusmetį sudarė 3,6 tūkst. Eur.
Kad kurį laiką jai pradirbus įmonėje, merginai buvo pradėta mokėti didesnį atlygį, ji sakė pastebėjusi, tačiau, kaip aiškino, didesni pavedimai nebuvę vienkartiniai ir tęsėsi apie pusę metų, nuo balandžio mėnesio.
„Pirmą kartą gavus didesnę sumą man kilo įtarimas, kad ne viskas gerai, tačiau mano darbas naktinis, pagalvojome, kad man mokami priedai.
Vėliau suma nesikeitė, toliau buvo mokami didesni pinigai, todėl pamaniau, kad viskas gerai“, – pasakojo ji.
Kaip pabrėžė, darbdavių tikinama, kad mergina savo atlyginimą turėjo apsiskaičiuoti pati ir pastebėti gaunanti didesnį atlyginimą.
„Dabar bandau aiškintis, nes man čia yra labai dideli pinigai. Aš negaliu iš kažkieno tiek pasiskolinti. Man reikia kažkaip gyventi.
Pati jaučiuosi apgauta“, – sakė ji ir pridūrė, kad šiuo metu situacija tokia, kad arba ji pinigus turinti grąžinti, arba „atidirbti“.
Gretos darbo sutartyje numatytas punktas, kuriuo mergina įsipareigoja grąžinti atlyginimo permokas, jeigu jos susidarė dėl darbdavio klaidos, tačiau ji svarstė, kad įmonė taip galimai elgiasi specialiai, kad sulaikytų darbuotojus ir šie neišeitų.
Šiuo metu ji pasakojo rašanti skundą Darbo ginčų komisijai, tačiau, jeigu prireiks, situaciją planuoja aiškintis teisme.
„Gražiuoju susitarti jau, manau, nepavyks“, – sakė ji ir tikino, kad apie tokias skolas darbovietėje ji girdinti nebe pirmą kartą.
„Kaip tik neseniai buvo panaši situacija, tačiau skirtumas tik tas, kad buvo nedidelė permoka. Kolegos sakė niekur nesikreips, nes dėl kelių eurų neverta ginčytis“, – kalbėjo Greta.
Įmonė: ieškome sprendimų
Redakcija kreipėsi į įmonę su prašymu pakomentuoti situaciją, taip pat teiraudamasi, kaip galėjo susidaryti atlyginimo permokos, kas kaltas dėl galimai nutikusių skaičiavimo klaidų ir kaip jos buvo nepastebėtos pusmetį.
UAB „Teleperformance LT“ atstovai teigė, kad šiuo metu vertina situaciją ir ieško sprendimų, atitinkančių teisės aktų ir bendrovės reikalavimus.
„Saugojant savo darbuotojo interesus negalime pateikti detalių šio įvykio aplinkybių, kad nebūtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai.
Reaguodami į Jūsų klausimus, galime teigti, kad sprendžiant susiklosčiusią situaciją, esame pasiryžę išspręsti ją abipusiai taikiu ir patogiu visoms pusėms būdu.
Šiuo tikslu bendraujame su darbuotoju ir vedame derybas“, – buvo teigiama gautame įmonės atsakyme.
VDI: galima išskaičiuoti, jei buvo padaryta klaida
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos specialistė Raimonda Keburė aiškino, kad Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys turi teisę atlikti išskaitas tuo atveju, jei darbuotojui dėl skaičiavimo klaidų buvo permokėtas darbo užmokestis ir su juo susijusios lėšos.
„DK nepateikia sąvokos „skaičiavimo klaidos“ aiškinimo, todėl svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje sąvoka „skaičiavimo klaida“ yra aiškinama kaip sąskaitybos klaida.
Sąskaityba pagal šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.
<...> Sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja, vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą. Antrą kartą be pagrindo pervestas darbo užmokestis teismų praktikoje gali būti laikomas sąskaitybos klaida.
Vadinasi, darbdavys gali atlikti išskaitą pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą tik, jeigu išskaita yra atliekama grąžinti sumoms, permokėtoms dėl sąskaitybos klaidų, o ne dėl teisės taikymo klaidos“, – aiškino specialistė.
Kaip patikslino, tai reiškia, kad darbdavys galėtų atlikti išskaitą tik įrodęs, kad išskaičiuojama suma susidarė dėl sąskaitybos klaidos, kurią galėjo nulemti aritmetinio skaičiavimo klaidos ar kiti veiksniai, susiję su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu.
„Atkreipiame dėmesį, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, gali inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.
Jeigu darbdavys atliko išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio, darbuotojas, manantis, kad darbdavys išskaitas padarė neturėdamas teisinio pagrindo arba pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą“, – teigė ji.
