Fabrikas Vilniuje gamina lipdukus ir etiketes pakuotėms.
„Įtampų pasaulyje užtenka ir jos kol kas vis dar auga. Tai neabejotinai paliečia ir mūsų klientus, ir mus pačius“, – sako „PAKMARKO“ generalinis direktorius Virginijus Gumbaragis.
Įmonė turi padalinį Vokietijoje, tad nemaža dalis užsakymų – iš pačios Vokietijos. Įmonės vadovas sako matantis, kaip vokiečiai kone kasdien ieško sprendimų, kai visa šalies ekonomika išgyvena radikalų posūkį atsisakant rusiškų dujų.
„Labai greitai ir racionaliai pertvarko, pigina energetinius resursus, tomis brangiomis valandomis išjungia savo gamybą. Mes matome ir labai ryžtingus, ir racionalius sprendimus“, – priduria jis.
Tačiau vien ryžto gali ir neužtekti. Didžiausias Vokietijoje „Deutsche Bank“ skelbia, kad šalies ekonomika yra šaltyje nepaisant trijų milžiniškos apimties gelbėjimo projektų. Šalies BVP kitais metais gali smukti 3-4 proc. Didžiausiai ekonomikai Europoje toks smukimas būtų milžiniškas.
„Vokietijos ekonomika jau yra recesijoje, to mes dar nematome oficialioje statistikoje, bet pamatysime, kai bus paskelbti trečio ketvirčio duomenys, nes eksporto užsakymai mažėja 6 mėn. iš eilės, apdirbamosios gamybos apimtys yra nukritusios į žemiausią lygį per 8 metus“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Vokiečių problemos atsilieptų visai Europai. Lietuvos įmonėms Vokietija yra pagrindinė prekybos partnerė.
„Atitinkamai per tai mes galime matyti, kad galime pajusti, jog mažėja Lietuvoje pagaminamų prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė LB vadovas Gediminas Šimkus.
„Tai yra didžiausia Lietuvos eksporto rinka, daugiau nei dešimtadalis pas mus pagamintų prekių yra eksportuojamos į Vokietiją. Tai natūralu, kad ir Lietuvos pramonės apimtys ir eksporto apimtys ateinantį pusmetį sumažės“, – teigė N. Mačiulis.
Dalis įmonių jau dabar jaučia, kad naujų užsakymų iš Vokietijos mažėja.
„Žmonės pradeda taupyti, mažėja vartojimas, natūraliai, ir užsakymų kiekis yra mažėjantis, tai yra normalu.
Konkrečiai mūsų pramonė bendrauja su dideliais Vokietijos gamintojais iš statybų sektoriaus, kurie dirba su kitų metų scenarijais nuo sausio 20-30 proc. mažinti gamybą ir galbūt ją visai stabdyti“, – teigė „KLASMANN-DELMANN“ vadovas Kazimieras Kaminskas.
Vokiečių kancleris šiuo metu keliauja po pasaulį ir ieško naujų dujų tiekėjų.
„Netapsime priklausomi nuo vieno tiekėjo. Mums tai tikrai nepasikartos“, – teigė jis.
Visgi transformacija užtruks. Šią žiemą gigantiškoms vokiečių gamykloms gali tekti stoti ir savo noru. Ne dėl to, kad trūktų dujų, tačiau jų kaina būtų tokia aukšta, kad neapsimokėtų veikti. Panašiai, kaip Lietuvoje jau stojo „Achema“, „Lifosa“ ir keliolika smulkesnių įmonių.
„Net jei nereikės fiziškai apriboti dujų ir elektros tiekimo, kurios įmonės gali vartoti, kurios ne, mes matysime stabdomas įmones“, – sakė N. Mačiulis.
LB, Finansų ministerija tebesilaiko prognozės, kad mūsų šalies ekonomika kitąmet augs, nors Vokietija sau numato ryškų smukimą.
„Mes bandome įvertinti ir darydami prognozes dalyvaujame bendrame ECB sistemos prognozavimo procese ir ten visi šie dalykai yra vertinami“, – teigė G. Šimkus.
Priežasčių optimizmui Lietuvoje yra. Jei recesija Vokietijoje išplistų, problemų būtų visoms Europos šalims, o Lietuvos verslininkai ne kartą įrodė, kad prisitaiko vieni pirmųjų.
„Reikia sugebėti greitai prisitaikyti, greitai reaguoti į naujus iššūkius. Kol kas pas mus yra pilnas apkrovimas“, – teigė V. Gumbaragis.
Lietuvos įmonės – vienos mažiausiai įsiskolinusių Europoje, bet lygiai taip pat, energijos kainos rekordinės, o pasaulis tiek įtampų matė senokai.
„Alternatyvių neigiamų scenarijų tikimybė yra labai didelė ir yra labai arti 50 proc.“, – teigė N. Mačiulis.
