Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 30 straipsnyje nustatyta pareiga darbdaviams sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotojus įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
„Darbdaviams yra numatyta pareiga imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbti įprastais darbovietėje būdais, taip pat imtis aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti“, – pažymi „Glimstedt“ advokatų kontoros teisininkas, darbo teisės ekspertas Artūras Tukleris.
Pasak jo, daugėjant situacijų ir bylų dėl darbuotojų patiriamo psichologinio smurto, taip pat siekiant įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, buvo nuspręsta, kad esamas reglamentavimas nėra aiškus, efektyvus bei pakankamas, todėl nutarta jį patobulinti.
Mobingo sąvoka
Komentuodamas naujausius pakeitimus, A. Tukleris pažymi, kad pakeitimai nenustato konkrečiai mobingo sąvokos, tačiau numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinį smurtą, apibrėžtį.
Nustatyta, kad smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.
„Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas aiškiai priekabiavimo ir smurto sąvokos neįtvirtina, o tokius darbo ginčus nagrinėjantys organai neretai remdavosi ne tiek darbo teisės doktrina, kiek psichologijos ar kitų mokslų vadovėliuose išdėstytais mobingo apibrėžimais, kas neretai komplikuodavo nukentėjusiųjų galimybes ginti pažeistas teises. Aptariamos sąvokos atsiradimas turėtų palengvinti tiek atpažinti tokias priekabiavimo ir smurto situacijas, tiek ir ginti pažeistas teises.
Tiesa, šis pakeitimas naudingas ne tik darbuotojams – Darbo kodekse aiškiai įtvirtinama, kad tokie smurto ar priekabiavimo veiksmai bus laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kas suteiks daugiau apibrėžtumo darbdaviui sprendžiant dėl tokius veiksmus atlikusių darbuotojų elgesio vertinimo“, – pažymi teisininkas.
Mobingo draudimo apimtis
Pakeitimai aiškiai nustato, kad smurtas ir priekabiavimas bus draudžiamas:
- darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
- pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
- su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu;
- su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu;
- darbdavio suteiktame būste;
- pakeliui į darbą ar iš darbo.
Darbdavio pareigos
Viena vertus, pakeitimais nekeičiama šiuo metu nustatyta bendra pareiga darbdaviams sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojų garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Kita vertus, darbdaviams atsiranda naujos aiškios pareigos imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, tai yra:
- atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo bei kontrolės priemonių;
- nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;
- organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika
„Glimstedt“ darbo teisės ekspertas atkreipia dėmesį, kad minėtos pareigos imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti, taikomos iš esmės visiems darbdaviams.
„Tuo tarpu darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, numatyta pareiga imtis papildomų veiksmų, o būtent – tokie darbdaviai privalo atskirai patvirtinti, paskelbti ir įgyvendinti lokalinį aktą – smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką“, – pabrėžia A. Tukleris.
Tiesa, prieš patvirtinant smurto ir priekabiavimo politiką, būtina įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodekso 206 straipsnis. Tokioje smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje turi būti nustatyta:
- smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai;
- galimos smurto ir priekabiavimo formos;
- supažindinimo su smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonėmis tvarka;
- pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarka;
- apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių asmenų ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemonės ir jiems teikiama pagalba;
- darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės;
- kita informacija, susijusi su smurto ir priekabiavimo prevencija.
Nors pareiga turėti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką bus taikoma tik tiems darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, tačiau, siekiant tinkamai įgyvendinti ir laikytis kitų bendrų pareigų užtikrinant smurto ir priekabiavimo prevenciją, rekomenduojama tokią smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką įdiegti ir mažesnėse įmonėse.
Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos priežiūra
Tam, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos politika netaptų tik dar vienu formalaus Darbo kodekse nustatytų darbdavio pareigų įvykdymo pavyzdžiu, nustatomos ir pareigos savalaikiai peržiūrėti bei atnaujinti jos nuostatas.
Numatyta, kad darbdaviai turėtų peržiūrėti ir atnaujinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, atsižvelgdami į gautus pranešimus apie smurtą ir priekabiavimą bei nustatytus smurto ir priekabiavimo atvejus, taip pat pasikeitus galimiems jų pavojams ar atsiradus naujų. Pastebėtina, kad smurto ir priekabiavimo politiką darbdaviai turėtų peržiūrėt ir esant Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimui.
Atsakomybė už pažeidimus
Įsigaliosiantys pakeitimai numato aiškesnes tiek darbdavių, tiek ir darbuotojų pareigas, dėl kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali kilti įvairių rizikų. Viena vertus, akivaizdu, jog, įsigaliojus pakeitimams, Valstybinė darbo inspekcija patikrinimų metu, panašiai kaip buvo darbo apmokėjimo sistemos bei darbo tarybų atžvilgiu, vertins, ar darbdaviai įgyvendino reikalavimus turėti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, o už tokio reikalavimo neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsakingiems asmenims gali grėsti administracinė atsakomybė bei bauda nuo 240 iki 880 Eur.
Kita aktuali rizika, susijusi su priekabiavimo ir smurto darbo aplinkoje atvejais, o būtent netinkamai įgyvendinus minėtas pareigas bei konkrečiam darbuotojui patyrus žalą dėl tokių veiksmų, ginčą nagrinėjantis organas gali įpareigoti darbdavį ją atlyginti. Tuo tarpu, jeigu draudžiamus veiksmus atliko darbdavio darbuotojai, jiems gali grėsti ne tik įspėjimas ar atleidimas už tokius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, bet ir kiti neigiami padariniai, pavyzdžiui, darbdavio reikalavimas regreso tvarka atlyginti žalą. Tad pakeitimus žinoti, įgyvendinti bei jų tinkamai laikytis turėtų tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.
