Prašymų išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį – daugiausia
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, išlieka tendencija: absoliuti dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo.
Tokių reikalavimų gauta 4 647 (75 proc.), kai, palyginti, 2021 m. I pusmetį – 3 113 (67 proc.). Taigi reikalavimų dėl darbo užmokesčio išieškojimo skaičius 2022 m. I pusmetį gerokai išaugo.
Kitų prašymų pokyčiai pagal reikalavimų skaičių
Svarbu pastebėti, kad aptariamuoju laikotarpiu šiek tiek padaugėjo reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko (55 reikalavimai praeitais metais, I pusmetį, 65 – šiais, I pusmetį), dėl psichologinio smurto (18 ir 25), dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (387 ir 411). Visgi, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, trigubai sumažėjo reikalavimų dėl nekonkuravimo susitarimų ir konfidencialios informacijos apsaugos (7 ir 21) bei dėl ikisutartinių santykių (vos 2 reikalavimai).
24 reikalavimais mažiau gauta dėl turtinės žalos atlyginimo bei 7 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo.
Ginčų dėl kitų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, diskriminavimo, darbo sutarties sąlygų, neturtinės žalos atlyginimo ir kt. skaičius, palyginti su 2021 m. I pusmečiu, išliko panašus.
Gautų prašymų pobūdis ir išnagrinėtų bylų baigtys
Kaip matyti pagal statistinius duomenis, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (411). Kaip ir 2021 m. I pusmetį, daugiausia visų reikalavimų išspręsti komisijai patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį (apie 29,4 proc.). Didžioji dalis visų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo tenkinta visiškai arba iš dalies (apie 21,6 proc.), vadinasi, pasitvirtino maždaug kas penktas kreipimasis. Panašus skaičius reikalavimų buvo atmesta (apie 21,1 proc.).
Nemažai atvejų sudarė ir reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo (197). Apie 40 proc. tokių reikalavimų atmesta, nenustačius neturtinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, o apie 24,8 proc. ginčių dėl šio reikalavimo baigėsi taikos sutartimis. Iš dalies arba visiškai tenkinta maždaug 11,1 proc. atvejų.
Asmenys kreipėsi ir dėl baudų skyrimo, darbdaviui nevykdant darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo (nutarties) – gauti 86 reikalavimai. Net 83 proc. tokių reikalavimų tenkinta visiškai arba iš dalies.
Kiek mažiau, t. y. 7, prašymų gauta dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų vykdymo, 6 – dėl diskriminacijos darbe, tačiau 4 jų išspręsti sudarius taikos sutartį, 15 – dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, tačiau daugiau kaip pusė atmesta, 22 dėl kolektyvinio ginčo išnagrinėjimo, tačiau mažiau nei pusė atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino, ir 25 dėl psichologinio smurto, tačiau tokių reikalavimų atmesta daugiausia – net 44 proc.
Akcentuotina, kad per pirmąjį šių metų pusmetį iš visų gautų reikalavimų visiškai patenkinti 2 409, iš dalies patenkinti 269 prašymai, ir tai bendrai sudarė apie 43,4 proc. visų išnagrinėtų prašymų. Atmesta net 861 prašymas, t. y. beveik 14 proc. visų priimtų sprendimų.
Užsieniečių kreipimosi į darbo ginčų komisiją tendencijos
Šių metų I pusmetį į DGK užsieniečių kreipėsi maždaug 17 proc. mažiau, gauta 278 prašymai, kai, palyginti, praeitais metais – 326.
Daugiausia į komisiją, kaip ir praeitais metais, kreipėsi Ukrainos ir Baltarusijos šalių piliečiai.
Kaip rašoma pranešime, įvertinus 2022 m. I pusmečio rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį, kad ginčų sprendimas DGK išlieka ekonomiškas ir efektyvus, mat net 77 proc. išnagrinėtų darbo ginčų, t. y. 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, baigėsi reikalavimų patenkinimu visiškai arba iš dalies, taikos sutarčių tarp šalių sudarymu ir ieškovams atsisakius pareikštų reikalavimų dar iki svarstymo ar jo metu.
