Sukūrė lūkestį, jog bus padėta
Laidoje „Delfi tema“ valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas kalbėjo, kad šiuo metu šalyje situacija tokia, jog valstybė yra sukūrusi tam tikrą lūkestį, jog kas benutiktų, ji visiems padės ir parems.
„Ką esame minėję ir kritikavę, tai, kad didžioji dalis COVID paketo priemonių sudarė tam tikros biudžetinės priemonės, tai subsidijos, įvairūs įmonių išlaidų kompensavimai ir tik 20 proc. netiesioginės, kaip garantijos ir mokesčių atidėjimai.
Tai taip, tas lūkestis yra sukeltas ir Vyriausybei reikia surasti tinkamus sprendimus, kaip lūkestį ir sprendimus subalansuoti“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pagalbos priemones ir paramą jis teigė, kad greitu laikotarpiu tam tikros horizontalios priemonės yra būtinos, tačiau ilgalaikiu laikotarpiu reikėtų orientuotis į pažeidžiamiausias gyventojų ir verslo grupes.
„Antras dalykas, parama gavėjus turėtų pasiekti automatiškai, jei gyvenimo ir veiklos sąlygos pablogėja iki numatytų kriterijų. Svarbu juos apsibrėžti ir numatyti automatinius mechanizmus.
Trečias dalykas, taikomos paramos priemonės turėtų pernelyg nesumažinti paskatų taupiai ir racionaliai naudoti energijos išteklius. Jeigu numatome tam tikrus kompensacinius mechanizmus už elektrą ar kitus energijos šaltinius, tokiu būdu mes neskatiname vartotojų taupiai juos naudoti.
Kitas dalykas, kad viešomis lėšomis nebūtų sukurta perteklinė paklausa, nes tai dar labiau didintų infliaciją. Tais principais siūlytume vyriausybei planuoti pagalbos paketą“, – sakė jis.
Gali tekti galvoti apie naujus mokesčius
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo nededantis daug vilčių, kad siekiant papildyti biudžeto pajamas, Lietuvoje artimiausiu metu gali būti įvedinėjami nauji mokesčiai.
„Ir, atitinkamai, kadangi nebus pajamų surinkime papildomų šaltinių, reikėtų pakankamai atsargiai planuotis ir kitą medalio pusę – išlaidas (biudžete-red.).
Nepamirškime, kad mes susiduriame ne su vienu energijos kainų šoku, bet pradėsime jausti ir palūkanų normų kilimą, kuris bus stipresnis, agresyvesnis nei kas bus tikėjęsi. Tai reiškia, kad skolinimosi kaštai valstybei auga ir dar augs, tikėtina, ženkliai, kitais metais. Todėl parama, biudžeto išlaidos, turėtų būti nutaikytos labai tikslingai“, – sakė jis.
Ekonomistas aiškino, kad šiuo metu situacija dėl augančių palūkanų yra priešinga, nei buvo anksčiau, nes centriniai bankai sako, kad darys viską, kad sustabdytų infliaciją, netgi jei tai reikš ekonominę recesiją.
„Jeigu centriniai bankai pasieks savo tikslą, sumažins infliaciją ir sukels recesiją, kaip šalutinį poveikį, biudžeto pajamų augimas gali labai ženkliai sumažėti. Ir gali būti panaši situacija į 2008 m. Jeigu kasmet biudžeto pajamos augo dviženkliu skaičiumi, jos nebūtinai augs ir kitais metais“, – sakė ekonomistas bei kalbėjo, kad tai reikš mažesnį PVM surinkimą į biudžetą.
M. Macijauskas laidoje tikino, kad naujų mokesčių įvedimas galėtų būti vienas iš variantų siekiant didinti biudžeto pajamas.
„Bet nežinau, ar šiuo metu tai būtų teisingas sprendimas.
Mes dar net nesant krizei esame minėję, kad savo biudžete užsiauginome tam tikrų išlaidų, kurios nebuvo padengtos tvariomis pajamomis.
Šiai dienai sunku pasakyti, ar tai būtų sprendimas įvesti naujus mokesčius, bet ilguoju laikotarpiu, jeigu turime papildomų išlaidų ir neturime išlaidoms padengti pakankamų ir tvarių pajamų, turime galvoti apie naujus mokesčius arba esamų mokesčių peržiūrėjimą, lengvatų peržiūrėjimą“, – sakė jis.
Milijardų paskola problemos neišspręs
M. Macijauskas aiškino, kad nors šiuo metu valdžia patiria spaudimą padėti tiek verslui, tiek gyventojams, visus sprendimus reikia priimti labai apgalvotai.
„Šiandien paimdami kažkokią begalinio dydžio paskolą ir ją išdalindami tiesiog visiems padengti tam tikras energijos ar kitų išteklių kainas, taip pačios problemos neišspręsime, o nukelsime kažkokiam laikotarpiui į priekį. Tas laikotarpis ateis ir kils klausimas, kas dabar mokės visas išaugusias skolos aptarnavimo išlaidas, sugrąžins pačią skolą. Toks sprendimas nėra išeitis, turime galvoti apie subalansuotus sprendimus“, – tikino jis.
„Vienkartinė didelė injekcija į mūsų ekonomiką, ji tikrai problemos neišspręs, o ją nukels ateities kartomis.
Teoriškai galėtume pasiskolinti milijardus, bet ar tai būtų pats protingiausias sprendimas, nemanau“, – sakė M. Macijauskas.
Kad Lietuvai prisiskolinus kentės jos įvaizdis, pastebėjo ir Ž. Mauricas.
„Mes ilgą laiką kūrėme įvaizdį, kaip mažai besiskolinančios, mažai įsiskolinusios šalies. <...>
Tai galėtų Lietuvai padidinti skolinimosi kainą. Tada padidėtų kaštai aptarnauti ir esamą skolą, nes mes turime ją periodiškai refinansuoti.
Jei kadaise skolinomės nulinėmis palūkanomis, tai atėjus kitiems metams, skolinsimės gal už 4-5 proc. Jau dabar yra 3 proc. O 5 proc. jau yra daug ir tie kaštai gali dar labiau išaugti“, – sakė jis.
