Pasak jos, nepriemoka bus padengta dar šiemet, kad ji nepersikeltų į kitus metus. Kitu atveju ją reikėtų įtraukti į naują, nuo 2023 metų sausio galiosiančią visuomeninio tiekimo kainą.
„Nepriemoka susidarys, prognozuojama, apie 100 mln. eurų“, – Darbo partijos frakcijoje antradienį sakė finansų ministrė.
„Iš šių metų biudžeto, iš skolinimosi limito tą skirtumą planuojame padengti, kad nepersikeltų skirtumas į ateinančių laikotarpių kainas“, – pridūrė G. Skaistė.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys klausė ministrės dėl šiuo metu besikaupiančios visuomeninio tiekimo nepriemokos, nes biržos kainos yra didesnės ir, anot jo, susidarys skirtumas per pusmetį – nuo liepos iki gruodžio 31 dienos.
„Ar planuojate, kad bus specialus instrumentas tam skirtumui padengti, ar tai bus permesta ant visų vartotojų pečių per kainos dedamąją, ar bus kažkaip tiesiogiai „Igničiui“ kompensuojama?“ – klausė parlamentaras.
G. Skaistės teigimu, dabartinis reguliavimas leidžia padengti kainų skirtumą, kuris susidaro rinkose išaugus elektros ir dujų kainoms.
Visuomeninė vienos laiko zonos standartinio plano elektros kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 33 centus už kWh, tuo metu vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina liepą-rugsėjį buvo 38,1 cento.
Padengti „Igničio“ nepriemoką, susidariusią šiemet sausį-birželį, iš valstybės biudžeto pavasarį Seimo sprendimu skirta 365 mln. eurų. Pagal birželį Finansų ministerijos ir „Igničio“ pasirašytą sutartį skola bendrovei dalimis išmokama iki šių metų pabaigos.