„Pirma, teikiama tikslingai orientuota pagalba pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir verslams.
Antra, parama jos gavėjus pasiekia automatiškai, jei jų gyvenimo ar veiklos sąlygos pablogėja iki numatytų kriterijų.
Trečia, taikomos paramos priemonės pernelyg nesumažina paskatų taupiai ir racionaliai naudoti energijos išteklius.
Ketvirta, viešosiomis lėšomis nesukuriama perteklinė paklausa, nes tai didintų infliaciją.
Penkta, priimtos priemonės ilgu laikotarpiu spartins ekonomikos perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – nurodoma centrinio banko pranešime.
Pasaulio ekonomika
Pirmadienį apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos raidą Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad visame pasaulyje šiuo metu vyksta reikšmingi pokyčiai, o Lietuva yra maža ekonomika, kuri labai priklauso nuo eksporto.
„Pagrindiniai veiksniai, sąlygosiantys pasaulio ekonomikos raidą artimiausiu metu yra aukščiausia per keletą dešimtmečių infliacija, finansinių sąlygų griežtėjimas (centrinių bankų atsakas į įsibėgėjusios infliacijos tendencijas), Rusijos invazija prieš Ukrainą ir besitęsianti COVID-19 pandemija (daugiau Kinijos kryptimi aktuali rizika)“, – sakė jis.
G. Šimkus apibendrino, kad po stipraus 2021 metų augimo didžiausių pasaulio ekonomikų augimas 2023 metais bus lėtesnis.
„Liepos mėnesio prognozes palyginus su balandžio, matome, kad jos prastesnės. Tai galioja tiek 2022, tiek 2023 metams. Be to, išskyrus Kiniją, numatomas JAV, euro zonos augimo sulėtėjimas. 2023 metais ekonomikos augs mažiau nei 2022 metais. Pokytis daugiau nei du kartus“, – pastebėjo jis.
Infliacija
G. Šimkus dėstė, kad infliaciją visame pasaulyje lemia tie patys veiksniai.
„Tai energijos kainų šokas, žaliavų kainų šokas, maisto kainų šokas, o dar prisideda sutrūkinėjusios (kai kuriais atvejais jau atstatytos, bet vis dar šlubuojančios) tiekimo grandinės. Svarbu pastebėti tai, kad šių metų pirmąjį pusmetį įvairiose žaliavų rinkose buvo pasiekti kainų rekordai. Šiuo metu jie atslūgo, kai kuriais atvejais galbūt nusirito į žemesnį lygį negu buvo prieš karą, bet kainos bendrai yra didesnės“, – sakė jis.
Pranešėjas komentavo, kad Europos centrinis bankas kovoja su infliacija – vėl buvo peržiūrėtos infliacijos prognozės euro zonoje.
„Šiuo metu ji viršija 9 proc., vidutinė metinė infliacija numatoma 8 proc. Kas dar labai svarbu – kad 2024 metais (vidutiniu laikotarpiu) infliacija bus didesnė nei pinigų politikos tikslas, t. y. 2 proc. Tai reiškia, kad yra normalizuojama pinigų politika, veiksmai prasidėjo praėjusių metų gruodį, šių metų liepą buvo pakelta 50 bazinių punktų, rugsėjį dar 75 punktais.
Turbūt galime aiškiai pasakyti, kad kova su infliacija nesibaigianti. Artimiausiuose posėdžiuose ECB valdančioji taryba toliau priims sprendimus, kurie slopins infliacines tendencijas“, – sakė jis.
Pranešėjas dar pabrėžė, kad daug kalbama apie palūkanų normų didėjimą, pamirštant apie bendrą pinigų politikos pobūdį. „O jis vis dar yra skatinantis“, – pridūrė jis.
Lietuvos ekonomika
G. Šimkus pastebėjo, kad rugpjūtį Lietuvoje tiek verslo, tiek gyventojų nuotaikos buvo artimesnės tiems ekonominių sunkumų laikotarpiams, kurie neturėjo itin didelių padarinių ekonomikai.
„Buvo stiprus energijos kainų šokas, ypač verslui, bet taip pat ir gyventojams. Tai galėjo pakeisti ir turbūt pakeitė neigiama kryptimi nuotaikas ir lūkesčius. Tačiau tai pamatysime artimiausiuose duomenyse.
Atskirai verta aptarti gyventojų pasitikėjimo rodiklį rugpjūčio mėnesį. Jis buvo artimas žemiausiam lygiui per pastarąjį dešimtmetį. Itin nepalankūs gyventojų lūkesčiai buvo dėl artimiausios ekonominės raidos. Tai rodo, kad vartotojai yra linkę atsisakyti tų retesnių, brangesnių pirkinių“, – pastebėjo jis.
Centrinio banko vadovas nurodė, kad prastėjančias verslo nuotaikas gerai atspindi mėnesiniai apyvartų duomenys.
„Akivaizdu, kad yra apyvartų pasukimas žemyn. Pastaraisiais mėnesiais ši tendencija ypač stipri buvo apdirbamojoje pramonėje, eksporte. Galima išskirti neigiama prasme chemijos, medienos, metalų pramonę.
Mažmeninės prekybos apyvarta taip pat jau pasukusi žemyn ir jau kuris laikas. To priežastys skirtingos. Iš pradžių tai siejome su paslaugų vartojimo atsigavimu, pakeitimo efektu, dabar tai yra infliacijos įtaka. Jei absoliučiomis sumomis apyvartos auga, vis tik realiai įsigyjamų prekių yra vis mažiau“, – pastebėjo jis.
Darbo rinka
G. Šimkus sakė, kad žvilgsnis į Lietuvos darbo rinką šiuo metu verčia nustebti.
„Įkarštis darbo rinkoje yra didelis. Jei mažėja, tai pamažu. Antrąjį ketvirtį nedarbo lygis buvo 5,2 proc. Iš esmės toks, koks buvo prieš pandemiją. Laisvų darbo vietų skaičius – 1,9 proc. Toks buvo 2008 metų trečiąjį ketvirtį, prieš finansų krizę.
Didelę darbuotojų paklausą rodo ir augantis užimtumas. Jis apskritai augo itin sparčiai pastaruoju metu, prie to gerokai prisidėjo pozityvus migracijos saldo, karo pabėgėlių iš Ukrainos įsitraukimas į mūsų šalies darbo rinką“, – sakė jis.
Numatoma, kad šiemet vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas sieks 12,7, o 2023 metais – 8,7 proc., jei minimalioji mėnesinė alga kitais metais būtų didinama, kaip šiuo metu siūloma, 15 proc.
Vartojimo perspektyvas temdo aukšta infliacija – vartotojų perkamoji galia mažėja, kainų augimui viršijant darbo užmokesčio kilimą. Šiemet metinė infliacija sieks 18,3, tačiau jos augimas jau pradeda slopti ir kitąmet infliacijos rodiklis turėtų sudaryti 8,4 proc.
Lietuvos banko pranešime pastebima, kad vyraujant neapibrėžtumui dėl energijos išteklių ir aukštai infliacijai, lėtėja pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o kartu ir Lietuvos, ekonomikų augimas.
„Šių metų bendrojo vidaus produkto 2,1 proc. augimo prognozė nekeičiama, kadangi pastebimai suprastėjusį pastarojo meto raidos vertinimą kompensuoja reikšmingai geresni pirmojo pusmečio ekonomikos rodikliai. Tačiau 2023 metams Lietuvos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 3,4 iki 0,9 proc.“ – nurodoma pranešime.
