Šį šildymo sezoną gyventojai nesulauks mažesnių sąskaitų už šilumą, o, priešingai, daugelyje miestų jos gali būti didesnės.
Vilnius, augant gamtinių dujų kainai, ketina deginti mazutą ir taip mažinti vilniečių gaunamas sąskaitas. Buvo aiškinama, kad jei nebūtų imtasi tokios išeities, šildymas būtų ženkliai brangęs, o vilniečių sąskaitos – dar labiau išsipūtusios.
Geresnių žinių nėra ir klaipėdiečiams. Jau anksčiau buvo teigiama, kad šiemet pajūryje gyventojų sąskaitos už šildymą taip pat didės. Panaši situacija ir Kauno bei kituose miestuose.
Reaguodama į augančias kainas Vyriausybė ėmėsi nulinio PVM tarifo centriniam šildymui pratęsimo, kuris galiotų dar du šildymo sezonus. Jai pritarus projektas nukeliavo į Seimą, kuriam ketvirtadienį po svarstymo buvo pritarta. Kad jis įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Taip pat gyventojai nuo rugsėjo mėnesio jau gali kreiptis norėdami gauti šildymo kompensacijas, tačiau čia, kaip įspėjama, reikėtų apsišarvuoti kantrybe.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Vilma Ratkevičiūtė „Delfi“ pasakojo, kad gyventojai nelaukia šildymo sezono pradžios, o šiuo metu per dieną dėl šildymo kompensacijos kreipiasi apie 100 asmenų. Pasak jos, žmonės yra sunerimę dėl būsimų sąskaitų.
Ji pasakoja, kad iki šiol kompensacijai gauti daugiau kreipdavosi pensinio amžiaus asmenys, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, tačiau dabar situacija pasikeitusi.
„Po paskelbimo spaudoje ir televizijoje apie kompensacijų skyrimo pasikeitimus, kreipiasi ir asmenys, kurių darbo užmokestis 2000 – 3000 eurų“, – teigė atstovė.
Ji aiškino, kad kol kas, Seimui dar nepriėmus nutarimo šildymą visiems kompensuoti pusmečio laikotarpiui, dažniausiai kompensacijos dabar skiriamos trims mėnesiams, o tik išimtinais atvejais – pensininkams ir neįgaliesiems visam šildymo sezonui – 6 mėn.
„Tačiau LR Vyriausybė priėmė nutarimą, kad kompensacijos būtų skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui. Laukiama, kol tam pritars LR Seimas“, – sakė ji.
Tiesa, visgi skubančių greičiau užsiregistruoti priėmimui dėl kompensacijų, anot jos, Panevėžyje daug.
„Gyventojai eilėje, kol bus užregistruoti ar patys užsiregistruos priėmimui, laukia 10-25 min., priklausomai, kiek trunka ir kokiu klausimu kreipiasi prieš juos esantys asmenys.
Šiuo metu priėmimui dėl kompensacijų gavimo asmenys registruojami jau gruodžio mėnesiui“, – tikino V. Ratkevičiūtė.
Panaši situacija ir Šiaulių mieste.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė „Delfi“ aiškino, kad žmonės dėl kompensacijų kreipiasi tiek atvykdami, tiek telefonu, internetu.
„Šiuo metu, kai šildymo sezonas neprasidėjęs, aptarnaujame 300-400 asmenų per dieną.
Kokie asmenys kreipiasi, analizės nedarome, tas bus aišku, kai bus paskirtos kompensacijos“, – sakė ji.
Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat tikino, kad dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų kreipiasi tiek senatvės pensininkai, tiek šeimos su vaikais ar vidutines ir didesnes pajamas gaunantys asmenys.
„Šiuo metu besikreipiančių asmenų srautas – iš tiesų nemažas.
Kiekvienoje seniūnijoje per dieną priimama virš 100 prašymų ir sulaukiama apie 300 telefoninių skambučių. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pateikti 697 prašymai, o dabar jų turime – 2058“, – sakė ji.
Taip pat, kaip aiškino, priėmimui gyventojai turi galimybę užsiregistruoti telefonu ar pasitelkę elektroninę sistemą iš anksto.
„Nors šiuo metu laisvos vietos jų laukia tik lapkritį, svarbu žinoti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija grąžinama už du praėjusius mėnesius. Tad, pageidaujantys gauti paramą jau nuo spalio, prašymus gali teikti dar lapkričio–gruodžio mėnesiais“, – sakė ji.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė skaičiuojanti ir kasdien aptarnaujanti po maždaug 500 asmenų.
„Lyginant šį rugsėjį su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, dėl kompensacijų Vilniaus mieste kreipiasi beveik 4 kartus daugiau žmonių. Pernai per pirmąsias 24 rugsėjo dienas kreipėsi 1724 gyventojai, šiemet iki rugsėjo 16 d. – jau 6504“, – skaičiavo atstovai.
Buvo aiškinama, kad jie gyventojai atvyksta tiek į klientų aptarnavimo centrą, tiek kreipiasi el. paštu.
„Atvykstantys gyvai į savivaldybę nėra iš anksto registruojami, gyvoje eilėje jiems gali tekti palaukti apie 2 valandas.
Didžiąją besikreipiančiųjų dalį sudaro pensinio amžiaus sulaukę asmenys, taip pat kreipiasi gaunantys socialinę pašalpą, dirbantys asmenys, šeimos su vaikais.
Šiuo metu pensinio amžiaus ar negalią turintiems asmenims teisė į kompensacijas nustatoma 6 mėn. laikotarpiui, kitiems – 3 mėn. arba mažiau, priklausomai nuo individualios situacijos“, – aiškino atstovai.
Visgi tvarka, kuriam laikui gali būti suteikta kompensacija už šildymą, netrukus turėtų keistis. Siūloma, kad kompensacija visiems būtų suteikta visam šildymo sezonui arba, kitaip, 6 mėnesiams, o ne trims, kaip numatyta šiuo metu. Tam jau pritarė Vyriausybė, tačiau dėl to dar turės balsuoti Seimas.
Taip pat parlamentarai turėtų nuspręsti ir dėl dar vieno pokyčio, kuris lemtų, kad dėl šildymo kompensacijos gyventojai turėtų galimybę kreiptis iš anksto, likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio arba šildymo sezono metu.
Tokia tvarka taikoma ir šiemet. Gyventojai prašymus gali pateikti nuo rugsėjo 1-osios.
Ne mažiau svarbu, kad šildymo kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra ir pan.
Taip pat jau anksčiau buvo aiškinta, kad ją galės gauti ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, o tai reiškia, kad gaunančių kompensaciją ratas plėsis. Buvo teigiama, kad ją galėtų gauti net du trečdaliai dirbančiųjų.
Tai „Delfi“ patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, taip pat teigta, kad nors pagal šiuo metu galiojančią tvarką kompensacijos gali būti grąžinamos už 2 praėjusius mėnesius iki kreipimosi, netrukus keisis ir tai.
„Siekdami, kad žmonės neprarastų teisės į kompensacijas, o savivaldybės galėtų užtikrinti kompensacijų teikimą išaugus besikreipiančiųjų skaičiui, pasiūlyta, kad kompensacijos gali būti grąžinamos nuo šildymo sezono pradžios, nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipėsi dėl kompensacijos, pavyzdžiui, pateikus prašymą kovo mėn., kompensacijos galės būti grąžinamos nuo spalio mėn.“, – aiškino specialistai.
Jau anksčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pavyzdžius, kiek turėtų mokėti namų ūkis, pritaikius šildymo kompensaciją:
Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,20 Eur.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
Penkių asmenų šeima (2 tėvai ir 3 vaikai), gaunanti 2724,45 Eur į rankas (2 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (80 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 43,71 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė. Trijų asmenų šeima (vienišas tėtis/mama ir 2 vaikai), gaunanti 2174,80 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 53,16 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
Trijų asmenų šeima (2 tėvai ir 1 vaikas), gaunanti 1637,05 Eur į rankas (1 VDU ir 1 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (60 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 34,58 Eur, likusią dalį kompensuotų valstybė.
„Delfi“ primena, kad gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
