Pritraukti naujų investicijų – sunku
Šiaulių LEZ direktorius Artūras Klangauskas aiškino, kad šiuo metu dėl Ukrainoje vykstančio karo bei energetikos krizės jaučiamas sumažėjęs užsienio kapitalo investuotojų suinteresuotumas investicijomis Lietuvoje, o 2022-uosius vadovas vadina slogiais metais.
„2021-ieji po 2020-ųjų COVID mums buvo labai aktyvūs, o šie, 2022 m., slogoki. Besidominčių (investuotojų – red.) yra, bet ne tiek, kiek norėtųsi ir buvo 2021-aisiais.
Visi laukia kas bus, žiūri į aplinką, situaciją ir ne visos įmonės tiek tikros ateitimi, kad priiminėtų sprendimus. Verslas nori išlaukti. Stipresnės įmonės į ateitį linkusios žiūrėti drąsiau <...>, bet kitos drastiškų sprendimų nedaro“, – teigė jis.
Pasak A. Klangausko, šiuo metu Šiaulių ir Kėdainių LEZ zonose yra trys investuotojai, kurie turi pasirašę sutartis ir savo planų neatšaukia, yra pasiruošę juos toliau tęsti.
„Kol kas nė vienas jų nekeičia savo planų.
Kiek klausėme, visi tikisi, kad energetikos kainos susinormalizuos ir atsistos į tam tikras vėžes“, – sakė jis, tačiau pridūrė sutinkantis, kad pritraukti naujų investuotojų dabar – sunku.
„Vienas iš faktorių – energetika, nes klausimas, kodėl įmonėms, kurios šiandien yra priklausomos nuo elektros energijos, neivestuoti Švedijoje, kur elektros kaina yra kartais mažesnė. Juk visada vyksta aplinkybių vertinimas.
Vertinama, kiek lengva įsikurti šalyje, mokestinė aplinka, atlyginimai, ir, aišku, neliks nepamatytas ir tas eneregtinis resursas. Manau, kad galime pasidaryti nekonkurencingi. <…>
Gamyklos be elektros veikti negali“, – tikino jis.
Energetikos kainas prilygino gaisrui
Kad naujų investuotojų pritraukime sunkumų ir iššūkių šiuo metu netrūksta, sutiko ir Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
„Natūralu, kad šiuo metu investicijų pritraukime yra daugiau sunkumų negu galimybių. <..>
Pastarieji metai Lietuvoje investicijų pritraukimo prasme buvo puikūs, vyko įmonių plėtra, todėl logiška, kad dabar bus sulėtėjimas, bet jis natūralus. Yra įmonės, kurios toliau plečiasi, bet mes ir prognozuojame, kad dabar daugiau plėsis lietuviško kapitalo bendrovės. Visgi metai bus nelengvi“, – sakė jis.
Užsienio kapitalo įmonės, kaip tikino pašnekovas, atsižvelgia į energetikos krizės rizikas, tačiau, kaip pridūrė, visiems yra aišku, kad ir ši krizė praeis.
„Ji negali trukti ilgiau nei 3-6 mėn. Manau, kad tai praeis, tačiau didžiausia problema lieka neapibrėžtumas, nes nežinome, kurioje vietoje energetikos kainos nusistovės. Tai labiausiai kerta per mūsų pardaviminius pasiūlymus investuotojams“, – sakė LEZ vadovas.
Ilguoju laikotarpiu, kaip pabrėžė, viena didžiausių problemų pritraukiant investicijas išlieka susijusi ir su darbo jėgos trūkumu.
„Jeigu energetika yra gaisras, tai ilgesnio pobūdžio problema yra žmonės ir talentai, tačiau viskas sprendžiama“, – aiškino jis.
Pasak vadovo, šiuo metu Klaipėdos LEZ neveda derybų su jokia užsienio kapitalo įmone.
„Tačiau kalbamės su lietuvių įmonėmis, numatyta esamų projektų plėtra“, – sakė jis.
„Bendrai nuotaikos dabar labai neapibrėžtos. Tam įtakos turi ir energetikos kainos, yra politinis neapibrėžtumas. Tai lemia atsargesnę investuotojų nuotaiką.
Orientuojamės, kad metai ar du verslui nebus lengvi“, – sakė jis.
Plėtros planus vertina itin atidžiai
„Investuok Lietuvoje“ investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė sutiko, kad pasaulinės ekonominės tendencijos turi didelę įtaką globaliai investicinei aplinka, o Lietuva nėra išimtis.
„Ekonominio neužtikrintumo metu, verslai ieško galimybių optimizuoti savo procesus ir kaštus. Natūralu, jog energetiniai iššūkiai bei prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas gali atsiliepti ir Lietuvos tiesioginiams užsienio investicijų (TUI) pasiekimams, ypatingai tuose sektoriuose, kurie yra jautrūs energetikos kaštams.
Tačiau nereikia pamiršti, kad su panašaus tipo iššūkiais susiduria ir tos šalys, su kuriomis tiesiogiai konkuruojame dėl investicinių projektų“, – aiškino V. Staskonienė.
Kita vertus, anot jos, net ir regiono geopolitinių iššūkių fone Lietuva išlieka konkurencinga pritraukiant užsienio investicijas.
„Lietuvos narystė NATO ir Europos Sąjungoje, išvystyta infrastruktūra, aukštos kvalifikacijos talentai ir palanki verslo aplinka iki šiol skatina tiek jau šalyje esančių užsienio įmonių plėtrą, tiek naujų įmonių įsikūrimą. Tai rodo ir pirmojo pusmečio TUI rezultatai – pritrauktas 31 projektas, sukursiantis daugiau nei 3000 darbo vietų.
Projektų skaičius, nepaisant karo Ukrainoje augo, lyginant su 2021 pirmuoju pusmečiu“, – lygino ji.
V. Staskonienė tikino, kad visgi šiuo metu potencialiems investuotojams itin aktualios temos, susijusios su kintančiomis energetikos kainomis, augančiais atlyginimais, didėjančiomis gamybinių medžiagų kainomis, infliacija.
„Tačiau verslas greitai adaptuojasi – tarptautinės įmonės, kurios jau veikia Lietuvoje, ieško energiją taupančių sprendimų, optimizuoja veiklą, efektyvina procesus“, – sakė ji.
Kaip aiškino, „Investuok Lietuvoje“ nuolat bendrauja su tarptautinėmis kompanijomis, siekiant, kad čia kurtųsi ir plėstųsi vis daugiau globalių žaidėjų, tačiau sutiko, kad pasaulinės ekonomikos tendencijos ir geopolitiniai vyksmai verčia investuotojus itin atidžiai vertinti savo plėtros planus.
„Tą pastebėjome ir COVID pandemijos metu – tuomet Lietuvoje matėme daugiau čia veikiančių įmonių plėtros projektų nei naujų vardų.
Pagal pirmojo pusmečio rezultatus, matome, kad Lietuva išlieka itin patrauklia lokacija technologijų įmonėms – fintech, IT, žaidimų kūrimo kompanijos puikiai įsilieja į stiprią ekosistemą. Tarp 17 pirmojo pusmečio metu pritrauktų technologijų projektų, Vokietijos IT kompanijos „GOD“ bei JAV mokėjimų įmonės „Paystrax“ plėtra ir dirbtinio intelekto valdymo „Raydiant“ žengimas į Lietuvą.
Tuo tarpu gamybos įmonėms įprastas daug ilgesnis sprendimų priėmimo procesas, pirmiausia dėl didelių investicijų į ilgalaikį turtą. Svarbu pabrėžti, kad Lietuva, būdama globalių verslo procesų dalyve, susiduria su iššūkiais, kuriuos patiria tiek Baltijos šalys, tiek Europa, o kartais net ir visas pasaulis“, – sakė V. Staskonienė.
Ministerija: reikėtų peržiūrėti mokestinę aplinką
Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigė, kad viso pasaulio ekonomikos ir investicijų augimas prognozuojamas kuklesnis nei buvo tikimasi prieš metus, o tam įtakos turės ekonominiai rodikliai.
„Nepaisant to, svarbios ir kitos šalies konkurencinei padėčiai įtaką darančios aplinkybės – talentų pasiūla, STEM ir užsienio kalbų gebėjimai, valstybės institucijų teikiamos paslaugos investuotojams. Šiose srityse Lietuva išlaiko savo konkurencinius pranašumus, jie aktyviai komunikuojami investuotojams.
Investicijoms vidutiniu laikotarpiu didelės reikšmės turės ir besiplečiantis Lietuvos ekonominių atstovų, komercijos atašė tinklas svarbiausios pasaulio rinkose“, – teigė ministerija.
Buvo aiškinama, kad didesnis ir labiau fokusuotas tinklas leis pritraukti daugiau investicijų į Lietuvą, plėtoti aktyvesnius ir tikslingesnius Lietuvos prekybinius ryšius.
„Investicinių projektų kiekis globaliu mastu traukiasi. Tuo pačiu auga konkurencija dėl mažesnio investicinių projektų srauto. Kita vertus, svarbūs ir jau esamų investuotojų plėtros projektai. Tokiuose sektoriuose kaip apdirbamoji gamyba jie yra ilgalaikiai, investuotojai skaičiuoją projektų grąžą tolimesnėje perspektyvoje nei esamos ekonominės aplinkybės“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Ministerijos manymu, siekiant pagerinti investicinę aplinką reikėtų peržiūrėti ir Lietuvos mokestinę sistemą bei patobulinti investuojamo pelno apmokestinimą, ką jau padarė kaimyninės šalys.
„Šių veiksmų taip pat laukia investuotojai“, – teigė ministerijos atstovai.
Lietuvą gali paliesti stipriau
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad jau pirmąjį šių metų pusmetį buvo nuogąstauta, kad bus pritraukta labai nedaug investuotojų, kam įtakos turėtų ir karas, infliacija, tačiau Lietuvai jų pavyko privilioti daugiau nei tikėtasi.
Visgi, anot jos, rizikos, kurias įvardija LEZ atstovai, tokios, kaip energetikos krizė, geopolitinė situacija šiandien, atsilieps Lietuvos investiciniam klimatui, tačiau, kaip pabrėžė, nereikėtų pamiršti, kad su jomis susidurs ir Lietuvos konkurentės.
„Visi paveikti panašių rizikų, bet vertinant energetinius iššūkius, tai – trumpo laikotarpio problemos, o vidutiniu laikotarpiu Lietuva turės energetiškai sveikesnį energijos vartojimo balansą, mažesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro“, – teigė ekonomistė.
Anot jos, reikia suprasti ir tai, kad įmonės labiau vertina ilgalaikes, o ne momentines aplinkybes, kalbėdama apie energijos kainas teigė ji.
„Svarbiausios – ne trumpos distancijos. Visgi tie, kurie abejojo, matyt apskritai susilaikys nuo sprendimų dabar investuoti ir žiūrės, kaip viskas toliau klosis, o kurie labiau toleruoja riziką – gal nepabijos, matydami, kad vidutiniu laikotarpiu Lietuva turi nemažai konkurencinių pranašumų lyginant su kitomis valstybėmis“, – aiškino ji.
Tiesa, anot ekonomistės, šiuo metu, kada pasaulis gyvena recesinėmis nuotaikomis, o ekonominis ciklas yra pasviręs į vangesnę fazę, natūralu, kad investicijų srautai slops.
„Bet tai ne vien dėl mūsų regionui lokalių priežasčių, bet ir dėl globalių, nes vangesnėje verslo ciklo fazėje investicijų srautai yra kuklesni, įmonės taupo, o ne investuoja į plėtrą.
Investicijos mažės apskirtai, bet mes čia turime ir tą geopolitinę komponentę (karą – red.), tai gali būti, kad tai mus trumpuoju laikotarpiu palies labiau. Kita vertus, viskas priklausys nuo to, kiek truks karas“, – sakė ji.
