„Profsąjungoms primenu, kad sprendimas dėl MMA priimamas ne „armonaitės“, o Trišalėje taryboje, kurioje balsuoja profsąjungos. Kokį dydį Trišalė taryba susitartų, taip ir būtų. Tačiau, kai laikaisi įsikibęs magiškų skaičių ir nematai jokių kitų alternatyvų ar kelių kompromisams belieka šaukti „kalta valdžia“, – ketvirtadienį feisbuke parašė A. Armonaitė.
Anot ministrės, profsąjungos akcentuoja tik minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio didinimą, tačiau, jos vertinimu dėl didesnių atlyginimų kovojama „labai keistai“. Politikė pabrėžia, kad ji pati norėtų, jog visi žmonės šalyje uždirbtų daugiau, nei 888 eurus, o tam, pasak jos svarbu investuoti į švietimą bei aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
„Tikiuosi, kad ateis ta diena, kai socialinis dialogas tarp verslo ir profsąjungų galės įvykti savarankiškai, be „valdžios“, o profsąjungos kovos ne tik dėl MMA, bet ir dėl Lietuvos vidurinės klasės stiprėjimo“, – pridūrė ji.
„Tačiau. Pagrindinė problema, kurios, atrodo, nesupranta profsąjungos, yra ir ta, kad Lietuvoje nuo kitų metų padidinus tik minimalų atlyginimą augtų tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos. Dabar gaunančių minimalų atlyginimą arba mažiau yra apie 140 tūkst. O kaip vidurinė klasė? Šiems žmonėms kur kas labiau padėtų, jei reiškmingai augtų ne MMA, o atlyginimo dalis (NPD), nuo kurio valstybė neatskaičiuotų mokesčių. Dėl to atlyginimai „į rankas“ padidėtų ir gaunantiems mažiausias algas, ir didžiajai daliai kitų darbuotojų“, – tvirtino ji.
Ministrė pabrėžė, kad ji siūlė didesniu tempu didinti būtent NPD dalį.
„Kalbant skaičiais mūsų siūlymas buvo toks: MMA didinti nuo 730 iki 800 eurų, o NPD nuo 540 iki 740 eurų. Uždirbantiems mažiausius atlyginimus dėl šios formulės nebūtų jokio skirtumo, nes jų realios pajamos vis tiek padidėtų 15 proc. – kiek daugiau nei 80 eurų. Tačiau keliasdešimt eurų augtų ir kitų, daugiau uždirbančių žmonių algos. Tai buvo vienas iš pasiūlymų, nuo kurio galėjo atsispirti diskusijos kompromisams“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
ELTA primena, kad trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei bei Finansų ministrei Gintarei Skaistei paskelbus siūlymą nuo 2023 m. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) iki 625 eurų, Vyriausybė priėmė sprendimą su šiais siūlymais grįžti į Trišalę tarybą.
Anot finansų ministrės, minimalią mėnesinę algą uždirbantiems pajamos „į rankas“ dėl šių dviejų sprendimų augtų apie 83,5 eur.
Tokiam NPD padidinimui reikėtų 164,3 mln. eurų biudžeto lėšų.
Praėjusią savaitę minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimą svarsčiusi Trišalė taryba nesutarė, kiek darbuotojams nuo kitų metų turėtų didėti šie dydžiai, tad klausimas svarstyti Vyriausybei grįžta be vieningos darbdavių ir darbuotojų išvados.
Lietuvos bankas (LB) siūlė nuo 2023 metų kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje 157,74 euro – nuo 730 iki 887,74 euro.
Toks MMA dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 50,1 proc.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas tikino, kad įvardintas dydis yra siektinas MMA, pagal formulę, jeigu į ją žiūrime, kaip į gairę.
Lietuvos bankas siūlė minėta formule remtis ir toliau, tačiau palaikymą išreiškė MMA didinimui dalimis.
Trečiadienį ryte, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Vyriausybę, palaikydama Lietuvos banko siūlymą minimaliąją mėnesinę algą (MMA) 2023 metais didinti etapais.
Tuo tarpu LPSK prezidentė Inga Ruginienė Trišalėje taryboje yra tikinusi, kad MMA kitais metais turėtų kilti bent iki 888 eurų, t.y., 21,6 proc., ką rekomendavo Lietuvos bankas.
Ji taip pat siūlė atsižvelgti, kad kitų metų prognozuojama skurdo rizikos riba sieks 625 eurus, tad, I. Ruginienės teigimu, būtų „gėda“ svarstyti kitąmet dar taikyti mažesnį atlyginimą „į rankas“.
