Šeimos verslas spaudžiasi

Alytaus rajone, Ąžuolinių kaime, buvusios mokyklos patalpose, įsikūrusi siuvykla stipriai jaučia augančių elektros kainų padarinius.

„Kaip ir visiems – bėda. Elektros kainos išaugo 4–5 kartus. Elektrą tiekia „Ignitis“, kuris neleidžia įmonėms fiksuoti kainos. Turėjome gerą sutartį, bet ją nutraukė.

Anksčiau per mėnesį su visais kaštais mokėjome 4–5 tūkst. eurų, dabar – 9–10 tūkst. eurų, o dar šildymo sezonas prisidės. Kažkiek dar pinigų turime, bandysime išgyventi, žiūrėsime, kas bus vasarį“, – pasakoja vadovas Audrius Graužys.

Prieš dešimtmetį įkurtas šeimos verslas „Virtual Business Corporation“ dar dirba pelningai, bet priverstas mažinti gamybos patalpas ir darbuotojų skaičių. Šiuo metu siuvykloje dirba apie 50 žmonių.

„Truputį susimažinome, uždarėme antrą aukštą dėl šildymo kaštų. Truputėlį pamažėjo ir darbuotojų, apie 5–10 proc. Laukiame, kas bus toliau. Darbo kol kas netrūksta“, – pažymi jis.

Vis dėlto sąskaitos už energetiką dar nėra kritinės, kad šeimos verslas galvotų apie užsidarymą. Dabar bandoma maksimaliai taupyti.

„Neturime dujų, didelių šildytuvų, šildomės malkomis, siuvimo mašinos pakankamai ekonomiškos, jas pakeitėme į naujesnes, visur sudėti LED šviestuvai, tai kažkiek sutaupome“, – apie taupymo priemones pasakoja verslininkas.

A. Graužys jau turi patirties buvusių krizių metu, tad artėjanti taip nebegąsdina. Iki 2009 m. vyras Kaune turėjo statybų verslą, tačiau dėl krizės teko jį uždaryti. Tuomet su šeima jis persikėlė į Alytaus rajoną ir įkūrė siuvyklėlę. Iki šiol viskas augo, o pandemiją pašnekovas vadina tikru aukso amžiumi.

„Negalime prognozuoti, kas laukia, o gąsdinimų apie krizę galima prisiklausyti visokiausių. Jau ir per pandemiją jų visokiausių buvo, bet tada tai buvo mūsų aukso amžius. Iš pradžių buvo staigus kritimas, bet greitai atsistatėme ir augome dėl baldų pramonės augimo ir staigiai persiorientavome į kitą sritį – siuvome kaukes, higienos priemones.

Tuo metu buvo „kosminiai“ pinigai už kaukes, turėjome daug susikaupusių likučių, kuriuos jau buvo laikas utilizuoti, viską sunaudojome“, – pasakoja „Virtual Business Corporation“ vadovas.

Paveikė ir konfliktas su Kinija

Vis dėlto ir pandemijos pradžioje būta nesklandumų, dėl žaliavų tiekimo trukdžių teko laikinai stabdyti gamybą.

„Daugumą žaliavų kontroliuoja kinai. Lietuvos konfliktas su Kinija mus paveikė kaip ir visus, buvo laikinai, kelioms savaitėms, nutraukę žaliavų tiekimą, bet jie juk turi kažkam parduoti. Pagrinde dėl žaliavų trūkumo per pandemiją buvome sustabdę gamybą“, – pasakoja A. Graužys.

Audrius Graužys su žmona Nijole

Šeimos verslas teikia siuvimo paslaugas kitų įmonių gaminiams, pavyzdžiui, vaikiškiems vežimėliams, automobilių kėdutėms ir kt. Verslininkas tikina, kad šiuo metu užsakymų nemažėja, tačiau kai kurie segmentai jau susitraukė.

„Siuvome apmušalus prabangioms jachtoms. Tai jaučiame, kad užsakymų nebeliko, nes, kai žmonės taupo, prabangos prekės pirmiausia užsidaro. Pernai ir užpernai visi prisipirko jachtų – per pandemiją buvo bumas, o nuo gegužės, jau apie pusmetį, užsakymai stoja“, – dalijasi pašnekovas.

Verslininkė – nežinioje

Kita vaikiškų ir moteriškų drabužių siuvykla „Juko day“, įsikūrusi prie Širvintų, taip pat jaučia augančią energetinių kaštų naštą. Namų kieme siuvyklą įsirengusi verslininkė Aistė Inčiūrienė pripažįsta esanti didelėje nežinioje.

„Žiemą šildomės elektra, sunaudodavome 2 tūkst. kilovatų, mokėjau po 650 eurų, dabar be šildymo – 800 kilovatų ir moku jau per 400 eurų, o kaip bus žiemą – nežinau. Jei bus 2 tūkst. kilovatų ir netoli 2 tūkst. eurų, kažką mažinsime.

Kiek paaugo žaliavos ir sąnaudos gamybai, jei tiek pakelčiau drabužių kainą, būtų sunku. Nesinori apkrauti klientų. Neįsivaizduoju, kaip dirba greitosios mados prekių ženklai, nežinau, kaip gauti žaliavų ir tokia kaina pasiūti drabužius“, – pasakoja verslininkė.

Kainos išaugo trigubai, saulės elektrinė nepadeda

Alytaus rajono medinių durų gamybos įmonėje „Jundos stalių gaminiai“ elektros kainos išaugo trigubai.

„Ne tas žodis, kaip gąsdina elektros kainos. Nežinome, ką daryti. Jei per mėnesį mokėjome 7 tūkst. eurų (su PVM – red.), dabar – trigubai daugiau – 22 tūkst. eurų.

Elektros energiją perkame kaip įmonių grupė, pagal sutartį susijungėme su kitomis įmonėmis, pavyzdžiui, Alytaus „Snaige“ ir kitų regionų įmonėmis, kartu metams pirkdavome elektrą. Kainos po truputį kilo, mes šiemet nutarėme likti su biržos kaina ir pralošėme, nuostolis garantuotai bus“, – pasakoja verslo savininkas Gediminas Jegelevičius.

Gediminas Jegelevičius

Prieš daugiau nei dešimtmetį ant stogų pastatyta saulės elektrinė iš dalies padengia išaugusias sąskaitas, bet to nepakanka.

„11 metų turime 30 kilovatų saulės elektrinę. Pasistatėme vieni pirmųjų Lietuvoje, kai buvo pati pradžia, ji atsipirko per 5,5 metų. Dabar elektrinė dengia 8 proc. mūsų poreikio. Esame ne vartojantys gamintojai, parduodame duotuoju tarifu, turime 12 metų sutartį. Dabar, kai tokios kainos, parduoti – jau nuostolis, o iki tol mes uždirbdavome“, – pažymi jis.

Trumpina darbo savaitę

Verslininkas dėlioja įvairius planus. Vienas iš jų – trumpinti darbo savaitę.

„Dabar planas – penktadieniais nedirbti, intensyviau dirbti keturias dienas už tą patį atlyginimą“, – sako G. Jegelevičius.

Kitas planas – kelti produkto kainas arba klientams sąskaitoje pateikti dvi kainas: vieną – prekės, kitą – energetinį mokestį. Tiesa, galutinių produktų per metus jau augo 30 proc. Jei pernai durys galėjo kainuoti apie 650 eurų, tai dabar – apie 800 eurų.

„Po truputį kelsime kainas. Mes taikome į „storą“ piniginę. Jei klientas bus pasiruošęs morališkai mokėti – mokės. Jei anksčiau komercinis pasiūlymas galiojo mėnesį, dabar duodame laiko dvi savaites. Jei per tiek laiko klientas nesumoka avanso, perskaičiuojame sąmatą, nes nežinai, kokia bus kaina.

Pavyzdžiui, lauko durims perkame stiklo paketus, būna paskaičiuotas energetinis mokestis: prekės kaina ir plius dar energetinis mokestis pagal savaitės elektros energijos kainas. Gal net tokią priemonę reikės taikyti“, – svarsto verslininkas.

Dėlioja įvairius scenarijus

Artėjančiai recesijai medienos gaminių įmonė taip pat ruošiasi ir dėlioja įvairius scenarijus. Kol kas verslininkas drastiškų sprendimų nesiima.

„Gali reikėti ir atleisti darbuotojų, jei nesusimokėsime už elektrą, gali tekti mažinti ir algas. Mintyse dėlioju planus, bet dar nesirašau, nes užsakymų turime. Rugsėjis ir spalis parodys klientų lūkesčius, ir tada spręsime“, – tikina „Jundos stalių gaminiai“ vadovas.

Jo teigimu, darbuotojų skaičių vietiniai verslai jau mažina: „Snaigė“ restruktūrizuojasi, kita įmonė bankrutavo, dar girdžiu, kad stiklo ir stalių gaminių įmonės atleidinėja po pamainą. Darosi neramu.“

Kainas peržiūri kas ketvirtį

Baldų gamybos ir projektavimo įmonė „Arpolis“ tokio didelio nerimo nejaučia, mat pernai įsirengė saulės elektrinę. Planuose – didinti jėgainę, nes pilnai jos gamyboje neužtenka.

„Labai laiku ir netikėtai kilo idėja ją įsirengti, dabar labai džiaugiamės. Padengiame pusę savo poreikio, bet gerokai susimažiname kaštus. Dujų nenaudojame, yra geoterminis šildymas ir granulės“, – pasakoja įmonės vadovė Neringa Mozūrė.

Neringa Mozūrė

Ji tikina, kad verslas krizės dar nejaučia, nes užsakymų nemažėja. Visgi pašnekovė mano, kad tai pasijus vėliau.

„Kas jau pradėjo statybas, šiuo metu jų nestabdo. Kalbame su užsienio partneriais, privačiame sektoriuje dabar juntamas sujudimas, ypač Danijoje, kur stipriai pakilo palūkanos. Bet ten pradėti didesni nekilnojamojo turto projektai, tai B2B (liet. verslas verslui) sektorius visiškai nejaučia sustojimo. Neaišku, kaip bus toliau. Dabar dedame visas jėgas, ieškodami papildomų klientų“, – pasakoja „Arpolis“ vadovė.

Iššūkių kelia brangstančios žaliavos ir darbuotojų spaudimas dėl atlyginimų didinimo.

„Mediena nuo metų pradžios pabrango 30–50 proc. Pavasarį nebuvo dienos, kai iš tiekėjų negaudavome žinių apie kainų kilimą, skirtingi tiekėjai skirtingu metu kėlė kainas. Tačiau jau jaučiame, kad žaliavų kainos šiuo metu stabilios. <…> Jaučiame spaudimą dėl algų kėlimo. Vasarį visiems pakėlėme jas 10 proc., dabar vėl jaučiame spaudimą“, – pažymi verslininkė.

Anot jos, nuo kitų metų augsianti minimali alga taip pat turės įtakos darbuotojų atlyginimams, kils ir produkcijos kaina. Ji brangsta maždaug kas ketvirtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)