„Prašau komiteto narių pritarti (...) dėl poreikio užtikrinti, kad formuojant ateinančių metų biudžetą būtų numatytas papildomas (...) finansavimas dėl viešinimo kalbant apie asmenis, kurie praneša apie galimus nusikaltimus“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė jo pirmininkas Mykolas Majauskas.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad 2019 metais įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas veikia nepakankamai, nes neskiriamas finansavimas jo sklaidai ir viešinimui.
„Pagrindinė problema, kodėl neveikia Pranešėjų apsaugos įstatymas, kaip jis turėtų veikti, kad mes neturime finansavimo jo sklaidai, kad galėtume viešinti apie tokį įstatymą, kad žmonės turėtų informaciją, kur galėtų kreiptis. Mums visiškai neskiriamas finansavimas Pranešėjų apsaugos įstatymo sklaidai“, – posėdyje teigė N. Grunskienė.
Pasak jos, finansavimas įstatymo viešinimui leistų gauti daugiau informacijos apie PVM grobstymą bei netinkamą atlyginimų mokėjimą. Anot generalinės prokurorės, įstatymo sklaidai pakaktų iki 100 tūkst. eurų.
„Mes turime pavyzdį – Latviją, kurie turi susikūrę filmukus ir išleidę brošiūrėles. (...) Mes manytume, kad iki 100 tūkstančių eurų mums tikrai užtektų, kad būtų galima sukurti filmukus, kuriuos būtų galima transliuoti viešose vietose“, – sakė N. Grunskienė.
Jos duomenimis, nuo 2019 metų, kai įsigaliojo Pranešėjų apsaugos įstatymas, gauti 274 pranešimai apie pažeidimus, priimti 149 sprendimai suteikiant asmenims pranešėjo statusą bei pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai.
2021 metais Valstybinė moesčių inspekcija (VMI) nubaudė 87 iš 100 tikrintų įmonių dėl piktybiško PVM nemokėjimo, joms skirta 1,2 mln. eurų baudų, jos įpareigotos sumokėti 4,41 mln. eurų bandyto nuslėpti PVM. Remiantis šia informacija valstybei buvo nustatyta beveik 37,9 mln. eurų, o privačioms įmonėms – 76 tūkst. eurų žala.
Pernai Seimas sugriežtino baudas PVM grobstytojams iki 50-100 proc. nesumokėto mokesčio. Iki tol už PVM nemokėjimą galiojo 10-50 proc. nesumokėtos sumos dydžio baudos.