„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad paskelbta dalinė mobilizacija yra neigiama žinia Rusijai visomis prasmėmis.
„Akivaizdu, kad produktyvūs ištekliai nukreipiami ne ten, kur sukuriama daugiausia vertės, ne ekonominei, o karinei veiklai. Tai čia ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu yra bloga tendencija tiek ekonomine, tiek socialine, tiek humanitarine prasme“, – teigia N. Mačiulis.
Prognozės vartotojų nuotaikoms ir rublio kursui
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Rusijos pasirinktas karo Ukrainoje eskalacijos kelias gali lemti, jog smuks Rusijos rublis, kurio kursą dirbtinai palaikė centrinis bankas.
„Eskalacija yra bloga naujiena Rusijos rublio kursui (...). Rinkose bus didesnis nepasitikėjimas Rusija kaip investicine valstybe, tai rublio kursas dėl šitų sprendimų gali mažėti“, – sakė A. Izgorodinas.
Pasak jo, jeigu rublio kursas kris, centriniam bankui gali tekti pakeisti savo pinigų politiką ir kelti savo bazines palūkanas tam, kad palaikytų valiutos kursą.
„Tai yra bloga naujiena Rusijos gyventojams ir įmonėms, kurie ima paskolas rubliais, nes aukštesnės bazinės palūkanos pirmiausia reiškia, kad galutinės palūkanos pakyla: žmogus, kuris paėmė vartojimo, būsto paskolą, arba įmonė, kuri skolinasi iš bankų, už savo paskolas mokės brangiau. Kas automatiškai kirs per vartojimą, per Rusijos įmonių investicijas“, – aiškina ekonomistas.
Jo požiūriu, dalinės mobilizacijos paskelbimas paveiks ir gyventojų vartojimą.
„Tai sukels didžiulę paniką tarp Rusijos gyventojų, tarp šeimų, kas automatiškai reiškia, kad Rusijos gyventojų nuotaikos pablogės ir žmonės vėlgi grįš prie masinio taupymo režimo, pradės pirkti ir vartoti tik pačias būtiniausias prekes ir paslaugas“, – sako A. Izgorodinas.
Maskvos biržos duomenimis, rublio kursas trečiadienį rytą buvo smukęs iki daugiau kaip 62 rublių už JAV dolerį. Šiuo metu kursas yra apie 60 rublių už dolerį.
Postūmis trauktis vietos ir užsienio verslui
N. Mačiulio teigimu norėtųsi tikėtis, kad Rusijos režimo sprendimas taps paskutiniu kantrybės išbandymu ir Rusijos piliečiams, ir užsienio verslui, kuris galbūt dar dvejojo, ar trauktis iš šalies.
„Labai norėtųsi, kad taip ir būtų, kad tai būtų paskutinis lašas kantrybės jūroje ir visas Vakarų bei kitų pasaulio valstybių įmones stumtelėtų link visiško atsitraukimo, ir norisi tikėtis, kad ir patys Rusijos gyventojai kažkaip kritiškai įvertins tokį absurdišką žingsnį“, – sako N. Mačiulis.
A. Izgorodinas, pasiteiravus, ar dalinė mobilizacija paskatins iki šiol dvejojusias užsienio įmones apsispręsti, sakė, kad taip neabejotinai ir nutiks, nes matyti, jog Rusija nenori taikos.
„Jeigu, tarkime, planavo grąžinti verslą į Rusiją, tai aišku, kad tai yra signalas, jog to daryti nereikėtų, kadangi yra labai didelė tikimybė, kad Rusija dar labiau nukraujuos po tokio sprendimo“, – sako A. Izgorodinas.
Jo teigimu, Rusijos žmonės taip pat bandys palikti šalį arba, – jeigu jau išvykę, – negrįžti.
„Kita labai bloga naujiena – rizika, kad dalis darbingo amžiaus gyventojų priims sprendimą greitai palikti Rusijos teritoriją, arba tie darbingo amžiaus vyrai, kurie jau šiuo metu yra užsienyje, nuspręs negrįžti į Rusiją ir pasilikti užsienyje, kadangi, mano supratimu, mobilizacija yra priverstinė, tai nebus savanorystė“, – sako A. Izgorodinas.
Jis sako, kad tai yra bloga žinia Rusijos verslo klimatui, nes vietos ir užsienio verslininkams tampa akivaizdu – valstybė labai nestabili, čia akimirksniu gali būti priimami kardinaliai verslo aplinką keičiantys sprendimai.
„Dažnu atveju tie žmonės, kurie važiuoja į komandiruotes, kurie, tarkime, šiuo metu išvykę, tai dažniausiai yra verslo atstovai, kurie turi tam tikrą kapitalą ir tai bus jiems signalas, kad reikia kelti kapitalą į užsienį ir reikia kurti verslą teritorijose už Rusijos ribų, kas reiškia blogesnę naujieną Rusijos darbo rinkai. Gali būti, kad darbo vietų skaičius vėl pradės mažėti, nes įmonės atkels savo darbuotojus į užsienį“, – sakė A. Izgorodinas.
Valstybė su miglota ateitimi
Taigi, anot ekonomisto, vis daugiau įmonių kels verslą į užsienį visam laikui, o jau įsikūrę užsienyje rusų verslininkai irgi negrįš į Rusiją. Ir tokia niūri perspektyva šalies laukia nepriklausomai nuo to, ar būtų pasiektas taikos susitarimas: pasaulio pamatę Rusijos verslininkai nebetikės galimybėmis savo šalyje.
„Tai labiau paveiks Rusijos ekonomiką per paniką, neapibrėžtumą tarp gyventojų ir verslo, ir, ko gero, pats svarbiausias dalykas – per protingų, darbingo amžiaus gyventojų pabėgimą iš Rusijos, kas reiškia, kad tie Rusijos verslininkai, kurie jauni ir kurie šiek tiek dvejojo, ar kelti verslą į užsienį, ar ne, – manau, kad vakar ir šiandien paskelbti sprendimai aiškiai sako, kokia turi būti kryptis“, – sakė ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad „perspektyvios Rusijos įmonės, kurios turi variantą perkelti verslą iš Rusijos, manau, kad tą tikrai padarys iki metų pabaigos“.
Sankcijų klausimas: svarbus ne tik Vakarų vaidmuo
A. Izgorodinas neatmeta galimybės, kad Vakarai priims dar griežtesnes ekonomines sankcijas Rusijai.
„Dabar tikrai neatmetu, kad šių metų pabaigoje gali būti priimtas sprendimas apriboti rusiškos naftos kainą, galbūt dar bus priimti sprendimai apriboti Rusijos naftos importą Vakaruose. Karo eskalacija gali metų gale Rusijai reikšti pakankamai didelius biudžeto pajamų praradimus“, – sako A. Izgorodinas.
„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad platesnis poveikis ekonomikai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu priklausys labiau ne nuo šio Kremliaus sprendimo, o nuo Vakarų ir kitų valstybių reakcijos. Ypač svarbus net ne Vakarų veikimas sankcijų fronte, nes čia jau daug padaryta.
„Šitoje aplinkoje daug svarbiau, kaip reaguos Kinija, Indija, tai yra tos valstybės, kurios dar aktyviai prekiauja su Rusija, perka tiek energetinius išteklius, eksportuoja technologijas“, – sako N. Mačiulis.
Anot jo, pastaruoju metu jau buvo matyti ženklų, kad Azijos milžinės nėra patenkintos Rusijos kariniais veiksmais, tad laikas parodys, ar tai tebuvo laikinas nepritarimo išreiškimas.
„Bus įdomu stebėti, ar tai yra tik toks trumpalaikis viešas pagrūmojimas pirštu, ar gali būti kitų sprendimų, kurie dar labiau pakenktų Rusijos ekonomikai“, – sako jis.
Kalbėdamas apie Vakarų sankcijas N. Mačiulis sako, kad didelė jų dalis turės poveikį ilguoju laikotarpiu: „Ilgalaikėje perspektyvoje jau yra priimta daug sprendimų, kurie paralyžiuos Rusijos ekonominį progresą ir lems stagnaciją, bei degradaciją“.
„Tai jau buvo „užsitikrinęs“ Kremlius Rusijos ekonomikai. Trumpuoju laikotarpiu pats mobilizacijos paskelbimas gali neigiamai paveikti ir vartotojų lūkesčius, ir vartojimą, ir įmonių sprendimus, tiek vietinių, tiek užsienio. Tai turbūt pamatysime“, – sakė N. Mačiulis.
„Iš Vakarų valstybių daugiau ekonominių priemonių sunku tikėtis. Ko galima tikėtis, tai didesnės karinės pagalbos Ukrainai“, – kalbėjo ekonomistas.
Ekonomistas: Lietuvos įmonės jau sumažino savo ryšius nuo Rusijos
A. Izgorodinas kaip dar vieną neigiamą poveikį mato didelį sujudimą Rusijos finansų biržoje.
„Rusijos finansų rinkos labai nerimauja dėl tokio sprendimo poveikio ekonomikai. Nes 9,4 proc. biržos kritimas reiškia totalią paniką ir katastrofą Rusijos finansų rinkose. Kas iš esmės yra labai prastas signalas investuotojams – tiek Rusijos, tiek užsienio“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad kai priimami tokie sprendimai, įmonių aktyvai nuvertėja dešimtadaliu, o gali nuvertėti ir 20-30 proc., tad investuotojai ilgainiui ims vengti Rusijos kaip investicijų jurisdikcijos.
Pasiteiravus, ar Rusijos režimo sprendimas turės papildomos neigiamos įtakos ir Europos ekonomikai, A. Izgorodinas teigė, kad Vakarų verslas karo nuotaikomis gyvena nuo vasario 24 dienos ir šis Kremliaus sprendimas tiktai rodo, kad neapibrėžtumas, karo aplinkybės užsitęs ir verslas toliau gyvens tokiame neapibrėžtame kontekste.
„Tai iš esmės nieko nekeičia. Antras dalykas, Vakarų ir Lietuvos įmonės jau ir taip labai stipriai sumažino nuo karo pradžios savo priklausomybę nuo Rusijos rinkos. Taigi, Rusijos dalis lietuviškosios kilmės prekių eksporto struktūroje per metus nukrito du kartus“, – sakė ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad jeigu nafta dabar kažkiek ir pabrangtų, vis dėlto prastesnė ekonominė situacija pasaulyje neturėtų leisti kainoms pakilti daugiau.
„Matome eskalaciją, tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu naftos kaina gali šiek tiek padidėti, bet iš kitos pusės, Vakarų ekonomikose matome tą krizės ir recesijos naratyvą, tad tai bus signalas naftos kainoms, kad ekonominė situacija pasaulyje blogėja ir tai paskatins naftos kainos kritimą“, – sakė A. Izgorodinas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį parodytame kreipimesi paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Sprendimą jis aiškino tuo, kad neva Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kijevas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją. Prieš septynis mėnesius, vasario 24 dieną, Rusija pradėjo karinę invaziją Ukrainoje.
