„Įvertinant sudėtingą kontekstą, kuriame dabar yra visa Lietuvos ekonomika ir įmonės, toks spartus MMA didėjimas, manau, yra pavojingas ir gali duoti daugiau neigiamų nei teigiamų rezultatų.
Turbūt saugesnė išeitis būtų sparčiai didinti neapmokestinamų pajamų dydį ir minimalų atlyginimą galbūt peržiūrėti du kartus: šiek tiek kukliau didinti nuo kitų metų sausio pirmos ir įsipareigoti peržiūrėti nuo liepos pirmos, kai jau bus aišku, kaip Europa išgyveno energetinę krizę, ar neatsidūrė gilioje recesijoje, kaip keitėsi Lietuvos įmonių paklausa ir mokumas“, – BNS antradienį sakė analitikas.
„Turbūt visiems akivaizdu, jog jeigu visas regionas, visa Europos Sąjunga ir Lietuva atsiduria ant recesijos slenksčio, tai MMA didinimas 15 proc. pavirstų į galimai didesnę infliaciją ir nedarbo lygį. Kad ir kaip gerai tai skambėtų, tai yra gerais norais grįstas kelias į pragarą“, – pridūrė N. Mačiulis.
N. Mačiulio teigimu, tokiu pasiūlymu pagalba mažiausiai uždirbantiems gyventojams paskirstoma maždaug tolygiai valstybei ir verslui, o kompromiso paieškas jis vertina teigiamai.
„Teigiama yra tai, kad bandoma ieškoti kompromiso ir aukso vidurio – kaip paskirstyti tą naštą, padedant mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams, nes 2022 metais vidutinei infliacijai siekiant apie 20 procentų būtų sunku neieškoti sprendimų, kaip jiems padėti. Ta pagalba paskirstoma maždaug per pusę, tarp to, kiek valstybė prisiima ant savo pečių didindama NPD ir MMA didinimą verslo sąskaita“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, verslui našta didėja dėl to, kad Vyriausybės sprendimas privers darbdavius kelti atlyginimus ne tik mažiausiai uždirbantiems.
„Didinant MMA pajamos didėja ne tik uždirbantiems mažiausiai, bet ir šiek tiek daugiau, nes kiekvienoje įmonėje turi būti išsaugota atlyginimų diferenciacija, – kažkas, kas dabar uždirba 10 proc. daugiau nei uždirbantis minimalų atlyginimą, tai tiems darbuotojams nuo sausio irgi turės didėti atlyginimai. Tai liečia visus, uždirbančius vidutinį ir mažesnį atlyginimą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, vertinant socialinę atsakomybę ir gerą valią toks MMA šuolis būtų sveikintinas sprendimas, bet turint galvoje kontekstą, kuriame dabar yra Lietuvos verslas, tai gali būti meškos paslauga mažiau uždirbantiems gyventojams.
„Energetinės sąnaudos apsunkina ne vienos įmonės veiklą, likvidumą ir mokumą, jau dabar akivaizdu, kad susiduriama su rimtomis paklausos problemomis vidaus ir eksporto rinkose, Europos Sąjunga pasineria į recesiją dėl energijos krizės, mažėjančios gyventojų perkamosios galios, kylančių palūkanų normų, Lietuvoje mažmeninė prekyba mažėja tris mėnesius iš eilės. Mažėjant pajamoms tokiais tempais didėja sąnaudos, sunku įsivaizduoti, kad tai neturės neigiamos įtakos užimtumui ir įmonių mokumui“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pramonininkų prezidentas: gresiant recesijai MMA reikėtų didinti mažiau, o NPD – daugiau
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas sako, jog dėl gresiančios recesijos MMA reikėtų didinti mažiau – iki 800 eurų, o NPD – daugiau – iki 740 eurų.
Pasak Vidmanto Janulevičiaus, pagerėjus ekonomikai MMA kitąmet būtų galima didinti taip, kaip siūlė Lietuvos bankas – iki 888 eurų.
„Laikomės tos pozicijos, kurią buvome sutarę su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kad (MMA – BNS) reikėtų kelti per du kartus. Mes tikrai įžengiame į recesiją ir dabar būtų logiškiau ją kelti iki sutartų 800 eurų, ir kitą pavasarį, jeigu mes matome, kad Lietuvos ekonomika nesusitraukia, kelti iki tos maksimalios sumos“, – BNS sakė V. Janulevičius.
Pasak jo, pagal LPK scenarijų nekritiniu atveju šių metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje dėl aukštų elektros ir dujų kainų 15 proc. pramonės įmonių darbą gali sustabdyti pusantro mėnesio, o likusios dirbti 60–70 proc. pajėgumu. Tuo metu kritiniu atveju, anot V. Janulevičiaus, 30 proc. įmonių darbą gali sustabdyti trims mėnesiams, o likusios dirbti 50 proc. pajėgumu.
„Mums dabar svarbu pergyventi žiemą – čia yra didžiausia problema“, – teigė LPK prezidentas.
Vyriausybės siūlymas kelti MMA 15 proc. iki 840 eurų, pasak V. Janulevičiaus, gali brangiau kainuoti ir pačiai valstybei.
„Jeigu bus blogai, verslas pradės paleidinėti žmones ir tie kaštai bus didesni, o pakėlę atlyginimus turėsime mokėti ir didesnes išmokas. Šiuo atveju aš dabar nematau prasmės to daryti. Tai tiesiog populistinis sprendimas“, – teigė LPK prezidentas.
Ruginienė: 15-16 proc. didindama MMA ir NPD Vyriausybė padeda verslui
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vyriausybės ketinimus MMA didinti 15 proc., o NPD – beveik 16 proc. galima laikyti parama verslui.
„Mes, profsąjungos esame įsitikinę, kad buvo ir yra visos prielaidos didinti MMA tiek, kiek pagal sutartą formulę iš pradžių siūlė Lietuvos bankas – tai yra iki 888 eurų. Dabar gi Vyriausybė iš esmės nusprendė tą įsipareigojimą padalinti tarp savęs ir darbdavių, o tai galima traktuoti kaip paramą verslui“, – BNS teigė profsąjungų atstovė.
Pasak jos, jei Vyriausybė pritars siūlymui MMA didinti iki 840 eurų, NPD – iki 625 eurų, tai iš esmės atitiks pradinį Lietuvos banko siūlymą.
„Tie skaičiai daugmaž atitinka beveik tą pačią sumą į rankas, ką Lietuvos bankas iš pat pradžių siūlė, tik tas įsipareigojimas yra padalintas tarp darbdavio, kuris turi didinti algą iki 840 eurų, ir tarp mokestinės naštos mažinimo per NPD dydį“, – pridūrė I. Ruginienė.
Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo MMA nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o NPD – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje.
Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo MMA)nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje.