„Kaišiadorių paukštynui“ jau sykį teko masiškai atleisti darbuotojus. Prieš kiek daugiau nei pusmetį Kaišiadoryse uždarius paukščių skerdyklą, į gatvę išėjo 250 žmonių.
Dabar žvilgsnis krypsta į įmonės paukštyną Vilniuje.
„Vilniaus paukštynas“ yra vienintelė likusi Lietuvoje europinio lygio, Lietuvą sugebančio pamaitinti įmonė. Todėl mes net negalvojame apie tai, kad atleidinėsime žmones ar uždarysime įmonę“, – teigė Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas.
Užtat pačioje darbo rinkoje – mažiau užtikrintumo. Užimtumo tarnyba praneša, kad šiemet apie atleidimus įspėtų darbuotojų dukart daugiau nei pernai.
„Šiemet, lyginant su pernai metais, planuojama atleisti kiek daugiau, tai yra 4,5 tūkst. darbuotojų“, – sakė UT vadovė Inga Balnanosienė.
Ekonomistų teigimu, tai, toli gražu, ne atleidimų pabaiga.
„Manau, kad kol kas tai tik pradžia“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Apie 40 proc. atleidžiamų žmonių yra nekvalifikuoti arba neturintys paklausios profesijos darbo rinkoje žmonės, tačiau šiai dienai valstybė yra suteikusi visas garantijas persikvalifikavimui tiek paslaugų, tiek finansų prasme“, – sakė UT vadovė Inga Balnanosienė.
Nors dauguma įmonių šiandien atleidimus planuoja dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų, jau yra pavienių atvejų ir dėl elektros ir dujų.
„2020 m. gruodį dujų sąskaita buvo 380 tūkst. mano vadovaujamų įmonių, o dabar gruodį laukiam 4 mln. 126 tūkst. Eur“, – skaičiavo D. Gudačiauskas.
„Jeigu situacija nesikeis, nebus didesnės valstybės paramos įmonėms, energetikos kainos nemažės, nuo spalio matysime dar blogesnę situaciją darbo rinkoje ir tada galėsime kalbėti apie tūkstančių žmonių atleidimus“, – sakė A. Izgorodinas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatė pagalbos planą įmonėms – milijardas ekonomikai, tačiau jame – nė lašo – ko reikia verslui.
„Tai yra investicijos į ateitį, o ne į dabartį. O kalbant apie dabartį, tai valdžios dėmesio verslui labai trūksta“, – sakė A. Izgorodinas.
Verslo raginimai – įvairūs. Kas prašo bent laikinai atidėti mokesčius, kas – bent jau leisti lengvai pasiskolinti bankuose.
„Lyginant su tokia gerovės valstybe, kaip Liuksemburgas, mes esame beveik dešimt kartų mažiau įsiskolinę.
Tada atsirastų priėjimas prie pinigų tam, kad galėtume mokėti atlyginimus“, – sako darbdavių atstovas Danas Arlauskas.
Visgi yra, kas kalba ir griežtai, kad vienintelis kelias – subsidijos.
„Mes šiandien kalbame apie 10 mln. subsidijų, kurių reikėtų išgyventi šiai žiemai, kai mokesčių per metus sumokame 14 mln. Eur. <…> Biznis yra valstybės pusėje. Ji yra vienintelis naudos gavėjas iš to, kad tos įmonės veikia“, – pridūrė D. Gudačiauskas.
Ekonomistas sako, kad masinių atleidimų kaina valstybei būtų skaudesnė, dalis gali virsti ilgalaikiais bedarbiais, o ir recesija būtų gilesnė.
„Tai paveiks vartotojų nuotaikas, žmonės taps atsargesni, dar mažiau vartos“, – teigė A. Izgorodinas.
Tiesa, UT skelbia, kad rinkoje formuojasi paradoksas, nes, viena vertus, atleidimų daugės, kita vertus, išlieka ir darbo rankų poreikis. Rugpjūtį darbo skelbimų buvo trečdaliu daugiau nei liepą.
