„Mūsų šaliai Vokietijos rinkos svarba vis stiprėja, nuo ekonominės situacijos šioje šalyje priklauso ir Lietuvos įmonių rezultatai. Siekiant išlaikyti verslo partnerystę su Vokietijos bendrovėmis, mūsų šalies verslininkams svarbu tiksliau planuoti atsiskaitymus ir nusiteikti sąlygų griežtėjimui“, – teigia Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ direktorius.
LR Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pagal dvišalės prekybos apyvartą Vokietija yra svarbiausia Lietuvai prekybos partnerė. Pernai dvišalės prekybos apyvarta augo 26 proc. ir pasiekė 7,66 mlrd. Eur. Lietuviai į Vokietiją aktyviausiai eksportuoja baldus, medienos gaminius, elektros įrangą, transporto dalis, plastikus, maistą ir kitą produkciją.
„Coface“ atliktas tyrimas atskleidė, kad nors Vokietijos įmonės palyginti sėkmingai atlaikė pandemijos poveikį, vis dėlto nerimastingos nuotaikos verčia jas būti budresnes ir griežtinti mokėjimo sąlygas. 6 proc. daugiau įmonių patvirtino, kad mokėjimų drausmė blogėja ir dažniau patiriama mokėjimų vėlavimų. Šiemet vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė padidėjo 1 diena iki vidutiniškai fiksuojamo termino 28,7 dienos, kuris 2021 m. buvo sutrumpėjęs 7 dienomis.
Trumpiausias atsiskaitymo terminas fiksuojamas popieriaus ir pakavimo pramonėje (18,4 dienos), ilgiausias – finansų sektoriuje (35 d.).
Įmonės tampa budrios ir siūlo trumpesnius mokėjimo terminus
„Tyrimas suteikė įžvalgų dviem kryptimis. Viena vertus, matome, kad įmonės tampa budresnės, todėl mažina mokėjimo atidėjimų terminus. Tačiau yra ir kita medalio pusė – nors bendrovės vis atidžiau vertina klientus ir mieliau renkasi kuo trumpesnius mokėjimo laikotarpius, vis dėlto įvairios techninės priežastys – rinkos standartai, tiekimo grandinės problemos ar pristatymo terminai – verčia jas ir toliau taikyti atidėjimus, o kartais net juos ilginti", – aiškina M. Sventickas.
Mokėjimų vėlavimai: įmonės vis dar gauna pinigus greitai
Vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė padidėjo 1 diena ir 2022 m. siekė 28,7 dienos. Tai – vienas mažiausių mokėjimų vėlavimų vidurkių nuo 2016 m., kai „Coface“ pradėjo kasmet vertinti Vokietijos įmonių mokėjimus.
Tačiau šiek tiek padidėjo mokėjimo vėlavimų skaičius: nuo žemiausio lygio (59 proc. 2021 m.) iki 65 proc. 2022 m. Šis rodiklis vis dar yra žemesnis už 2020 m. rodiklį (68 proc.) ir gerokai mažesnis už iki pandemijos buvusį 82 proc. vidurkį.
„Apklausos metu įmonių atstovai minėjo, kad mokėjimų vėlavimai ir toliau daugiausia susiję su finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė didėjančios prekių, žaliavų ir gamybos sąnaudos, tiekimo grandinės problemos, didelė konkurencija, taip pat mažėjanti paklausa.
Nustebino tai, kad Covid -19 pandemijos poveikis prarado savo reikšmę ir nebebuvo įvardijamas, nors akivaizdu, kad pandemija dar toli gražu nesibaigė", – detalizuoja „Coface“ atstovas.
Pesimistiniai lūkesčiai tapo norma
Nors mokėjimų dinamika išlieka teigiama, Vokietijos įmonės dar niekada nebuvo taip pesimistiškai nusiteikusios dėl savo verslo perspektyvų. „Coface“ atstovai pastebi, kad tokios niūrios nuotaikos būdingos beveik visiems verslo sektoriams. Nepaisant to, kad dauguma tyrime dalyvavusių atstovų šiuos metus vertina neutraliai, vis dėlto 38 proc. visų respondentų numato prastesnes verslo sąlygas kitąmet ir tik 14 proc. ateinančiais 2023 metais mato augimo perspektyvų.
„Rekordinį Vokietijos įmonių pesimizmo lygį galima nesunkiai paaiškinti didelėmis ir įvairiapusėmis rizikomis. Pasaulinės gamybos grandinės sutrikimai ir didėjančios energijos bei žaliavų kainos tebekelia didžiausią susirūpinimą. Tačiau dabar verslui vis daugiau nerimo sukelia nauja rizika, pavyzdžiui, karas Ukrainoje, su juo susijusios sankcijos ir kylančios energijos kainos", – pastebima „Coface“ tyrime.
