Stabdymai – tam tikruose sektoriuose
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius jau anksčiau žiniasklaidai buvo teigęs, kad šalyje dėl aukštų energijos kainų dalinai arba visiškai veiklą yra sustabdžiusios maždaug 12 įmonių. Kiek vėliau, atstovas patikslino, kad tokių yra apie 16.
Pasak jo, kai kurios įmonės šiandien vis dar veikia viena-dviem pamainomis, tačiau tai ilgai tikrai nesitęs.
„Šis skaičius kiekvieną savaitę tik augs. Ir nereikia galvoti, kad tokius sprendimus verslininkai priima lengva ranka. Tai jau paskutinis žingsnis, kai nori sustabdyti darbą „į minusą“, – sakė jis.
„Delfi“ paprašytas įvardyti konkrečias įmones, kurios sustabdė gamybą, pramonininkų atstovas tikino to padaryti be jų sutikimo negalintis, bet aiškino, kad nukentėjo ištisi sektoriai.
„Tai maisto, pieno pramonė bei su ja susijusios smulkesnės įmonės, apdirbamojoje pramonėje veiklą yra pristabdžiusių labai daug įmonių. Jų tikrai daugiau nei 12.
Taip pat plastiko gamybos sritis.
Mes su viltimi laukiame EK išaiškinimo dėl energetikos“, – sakė jis.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis patvirtino, kad bent dalinai sustabdžiusių ir apsukas sumažinusių verslų yra nemažai.
„Kad būtų tokių, kurie visiškai nustojo veikti ir išjungė įrengimus iš inžinerijos pramonės, kol kas nėra.
Bet kas liečia pristabdytą veiklą, tokių nemažai. Įmonės dirba ne pilnu pajėgumu“, – patvirtino jis.
„Likusi didžioji dalis įmonių dirba tokiomis sąlygomis, kokios yra. Kai kurios jų trumpuoju laikotarpiu patiria sunkumų, nes užsakymai ar gamyba yra nuostolinga, bet dirba toliau“, – pridūrė pašnekovas.
Nutraukia kai kurių produktų gamybą
Žiniasklaidoje anksčiau pranešta, kad reaguojant į išaugusias energetikos kainas gamybą laikinai jau sustabdė trąšų gamyba užsiimanti AB „Achema“, taip pat Kėdainių fosforo trąšų gamintoja „Lifosa“.
Veiklą buvo sustabdžiusi ir „Grigeo Klaipėda“, tačiau penktadienį pranešta, kad bendrovė po beveik dviejų savaičių pertraukos atnaujina gamybą. Tiesa, kaip teigta, kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo elektros kainų pokyčių.
Apie pastaruoju metu įvykusius pokyčius gamyboje „Delfi“ pasakojo ir „Rokiškio sūrio“ direktorius ir vienas įmonės savininkų Dalius Trumpa.
Nors jo valdoma įmonė veiklos nesustabdė, tačiau, kaip teigė, susidūrus su aukštomis energijos kainomis įmonei teko atsisakyti tam tikrų gaminamų produktų ir juos išimti iš gamybos.
„Energijos kainų šuolis mus privertė atsisakyti kai kurių produktų.
Taip jau susiklostė, kad tai buvo produktai, kurie buvo gamyboje dėl vartotojų įpročių ir juos visą laiką reikėdavo dotuoti, o dabar, esant tokioms energijos kainoms, rezervų tų produktų dotacijai nebėra“, – sakė vadovas.
Jis teigė, kad produktų, kurių gamyba nutraukiama – ne vienas, o keletas, tačiau kol kas jis konkrečiai jų įvardyti nenorėjo.
Kaip pridūrė, jie buvo skirti Lietuvos rinkai ir, ko gero, net ir elektros kainoms grįžus į buvusias anksčiau, tikėtina, nebebus vėl pradėti gaminti.
„Žmonės greitai pripranta prie kitų, o jie ir taip nebuvo pelningi. <...> Mes neturime planų vėl pradėti juos gaminti“, – sakė jis.
Pasak vadovo, praėjusiais metais įmonės sąskaita už elektrą siekdavo apie 280 tūkst. Eur mėnesiui, tačiau rugpjūtį ši suma išaugo iki 2 mln. Eur.
„Jeigu mes tiek pakeltume kainas, kad būtų galima kompensuoti šias padidėjusias išlaidas, <…> jos turėtų kilti apie 20 proc. Nežinau, kokia valdžia išlaikytų tokį kainų šuolį“, – sakė jis.
D. Trumpa aiškino, kad kol kas įmonė išaugusias elektros sąskaitas dengia iš pernai metų bei pirmą šių metų pusmetį uždirbto pelno, kurio dalis buvo numatyta didinti atlyginimams.
„Mes išleidžiame pinigus, kuriuos buvome numatę algų kėlimui, investicijoms. O dabar jie nugula tiems, kurie, susiklosčius tokiai situacijai, tokiam rinkos reguliavimui, juos uždirba“, – sakė jis ir paklaustas, kiek ilgai minėtų lėšų užteks, aiškino besitikintis valstybės prisidėjimo.
Taip pat jis pridūrė, kad šiandien nėra laiko laukti, kol bus įgyvendintos investicijos į atsinaujinančią energetiką.
„Investicijos dabar nespręs dalykų, joms reikia laiko, kurio nėra“, – sakė vadovas.
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje girdimus pasisakymus, kad esą verslas pats turėtų prisiimti riziką dėl išaugusių energijos kainų, vadovas tikino, kad, jo nuomone, tai – valstybės pareiga.
„Remiantis tokia logika, tada mes grįžtame į visuomeninę santvarką, kada kiekvienas verslas sau gaminasi elektros energiją, kurą, pradėtų sau kelius tiesti, nes paaiškės, kad negali važinėti valstybiniais.
Yra valstybės pareiga, visas verslas valstybei moka didelius mokesčius, kad ši aprūpintų susiklosčiusiais baziniais poreikiais. Galime nueiti iki to, kad paskui bus sakoma, jog jūs ir ginkitės patys <...>
Jeigu elektros tiekimas nėra valstybės pareiga, tada aš nežinau, kam valstybė reikalinga. Pinigus susirinkti?“, – svarstė verslininkas.
Dalis nebedirba, kiti – veiklą tik pristabdė
Agroperlitą dirvožemiui gerinti gaminančios Panevėžio „Soltera“ vadovas Dainius Spirikavičius patikino, kad jo valdoma įmonė gamybos nevykdo jau nuo rugsėjo 1-osios.
„Priežastis – ženklus dujų pabrangimas.
Šiuo metu darbuotojai vykdo įrangos aptarnavimo darbus ir laukiame Vyriausybės teigiamų sprendimų“, – sakė jis.
Verslininkas taip pat skaičiavo, kad sąskaitos už dujas padidėjo nuo 15 iki 120 tūkst. Eur.
„Su tokiu pabrangimu mūsų produktas tapo nebekonkurencingas, nes kitose šalyse jis pigesnis“, – teigė jis.
Kiek ilgai įmonės gamyba bus sustabdyta, vadovas sakė šiandien pasakyti negalintis.
„Lauksime“, – vylėsi D. Spirikavičius.
Automobilinius kompresorius gaminančios „Panevėžio Auridos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Klupšas kalbėjo, kad įmonė šiandien elektros kainas stebi nuolatos, o esant reikalui, taupydami, reaguoja tiesiog nenaudodami įrengimų.
„Kadangi elektrą perkame iš biržos, pradėjome kiekvieną valandą stebėti elektros kainas ir tam tikromis valandomis labiausiai imlių elektros įrenginių nejungiame.
Savaitės pradžioje planuojame susirinkimą, kur spręsime, kaip toliau dirbsime. Gal trumpinsime darbo savaitę, bet ilginsime darbo valandas. Reikia mažinti kaštus“, – sakė M. Klupšas ir tikino, kad šiuo metu įmonė daro viską, kad sutaupytų.
„Kad dabar sustabdysime gamybą, nemanau, nes turime užsakymų, kuriuos turime įvykdyti, bet peržiūrėsime darbo principus, gamybos grafikus.
Gruodį, gal ir stabdysime gamybą, yra tokių planų, nes gruodį ir sausį elektros kilovatvalandės mums paauga dvigubai. Yra minčių stabdytis“, – svarstė jis.
Veiklą optimizavo ir UAB „Metalistas Group“, kurios valdybos pirmininkas ir LPK viceprezidentas yra Mantas Gudas.
„Mes turime veiklų, kurios įprastai vyksta dviem pamainomis, bet jau trečia savaitė, kaip dirbame viena pamaina.
Toks sprendimas priimtas dėl elektros kainų ir bendro ekonominio nuosmukio“, – pasakojo jis.
Įmonėje, kaip sakė, atskiru etatu yra įdarbintas darbuotojas, kuris prižiūri, kad įrengimai veiktų taupiai.
„Bet buvo ir su kuo atsisveikinome, yra, kas atostogauja“, – apie darbuotojus teigė jis.
Varianto pristabdyti gamybą neatmeta
„Vilvi group“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrovės „Vilkyškių pieninė“ įkūrėjų Gintaras Bertašius „Delfi“ tikino, kad kol kas gamyba grupės įmonėse liko tokia, kaip buvusi.
„Mūsų toks verslas, kad negalime pasakyti, jog mums nebeduotų pieno, nes grandinėje esame su žemdirbiais, su pieno gamintojais, kur kasdien, tai yra 365 dienas per metus pas mus važiuoja pienas.
Mes negalime stabdyti, nors mums energetika, tai dujų ir elektros kainos, turi didelės reikšmės. Bet turime ką turime“, – teigė jis.
Kol kas didėjusius kaštus, kaip tikino G. Bertašius, įmonė dengia iš santaupų.
„Mes susiduriame su iššūkiais, kaip subalansuoti savo veiklą, kad ji būtų pelninga.
Kainų didinti negalime, nes kodėl europiečiai turi mokėti brangiau nei kitų žemynų pirkėjai. <...>
Mes brangimą dengiame iš savo santaupų, taip pat ir tiekėjų sąskaita“, – sakė vadovas.
Visgi jis teigė neatmetantis, kad situacijai pasisukus kita linkme, gali būti imtasi ir kitokių priemonių.
„Jei energetiniai kaštai visiškai taptų nebekontroliuojami ir lemtų didžiulius nuostolius, tada gali atsirasti visokių sprendimų, tarkime, mažinti pieno supirkimą.
Bet šiai dienai dar to nėra“, – sakė G. Bertašius.
