Poilsiautojų srautai panašūs kaip ir pernai
Pavasaris ir vasaros pradžia pajūrio verslininkams neteikė daug džiugesio, svečius ir lankytojus geresniais orais ir mažesnėmis kainomis nuviliojo užsienio kurortai, tačiau vasarai įpusėjus, situacija pasikeitė – kaitri saulė poilsiautojus pargynė į Lietuvos pajūrį.
„Vasaros pradžioje supratome, kad turėsime didelių iššūkių, išlaikyti tuos pačius srautus, ką turėjome 2021 m. vasarą, nes ji buvo tikrai gera. Visi ribojimai nuimti, ir užsienio kurortai kvietė poilsiauti Graikijoje, Turkijoje ir kitur.
Tai mes pajautėme jau pavasarį, gegužę. Tačiau pasibaigus vasarai, matome, kad srauto iššūkį įveikėme. Jis tikrai priartėjo prie praeitos vasaros“, – pasakoja Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.
Verslai jautė ir užsienio turistų pagyvėjimą, nors pavasarį nemažai jų savo keliones į Baltijos šalis atšaukė, baimindamiesi karo. Daugiausia jų vyko iš kaimyninių šalių. Pašnekovės teigimu, pernai jų svečiavosi itin maža dalis, todėl šiemet verslai džiaugiasi po truputį didėjančiu srautu.
Vis dėlto kitas didesnis iššūkis lėmė prastesnius finansinius rezultatus.
„Vertinant žmonių srautą, vasara buvo gera, bet pavasarį prasidėjusi infliacija ir kylantys kaštai mums labai augino sąnaudas, jos didesnės nei pernai. Tai rezultatas, aišku, yra blogesnis. Sąnaudos nuosekliai auga nuo kovo mėnesio, tai turėjo įtakos visoms mūsų paslaugoms, brangsta valymo priemonės, maisto žaliavos“, – pažymi ji.
Kainos kilo dešimtadaliu, žmonės daugiau taupo
Nors šią vasarą Palangoje kainos vidutiniškai pakilo dešimtadaliu, tai neatsvėrė išaugusių kaštų.
„Kaštai augo daugiau, negu galėjo pakelti kainos. Buvo etapų, kai kaina buvo mažinama. Pradžioje, kai orai nebuvo tokie karšti – birželį ar liepos pradžioje – buvo mažesnės kainos“, – sako I. Valaitienė.
Panašu, kad išaugusios kainos neišgąsdino žmonių, mat šios vasaros orai lietuvius viliojo į pajūrį. Visgi pašnekovės teigimu, verslininkai jaučia, kad žmonės pradeda taupyti ir rečiau lankosi restoranuose.
Paskutinis mėnuo sudavė didžiausią smūgį
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės teigimu, paskutinis vasaros mėnuo pajūrio verslams sudavė didžiausią smūgį.
„Gavome baisias sąskaitas už elektrą, jos išaugo iki 4 kartų. Kaip ir visas verslas kreipėmės ir prašome Vyriausybės numatyti pagalbos priemones. Manome, kad tai yra būtina. Čia ir dabar energetinių kaštų eilutė pakilo kartais, mes nesugebame uždirbti pajamų iškart 3-4 kartais daugiau, tai neįmanoma, o dar ir šildymo sezonas – priešakyje. Tai mus labai baugina“, – pasakoja ji.
Pašnekovės teigimu, jau pasigirsta kalbų ir apie blogiausius scenarijus. Anot I. Valaitienės, nuo Vyriausybės priklausys daugelio Palangos įmonių scenarijus.
„Kai kurie viešbučiai ir restoranai išlaukia savaitę, antrą, bet jei nebus Vyriausybės sprendimų, matysime įvairiausių scenarijų – veiklų uždarymų, atsisveikinimų iki pavasario arba vasaros“, – priduria ji.
Labiausiai neramina laukiantis šildymo sezonus, ypač tuos verslus, kurie šildosi dujomis.
„Šildymo sezonas – ant nosies, jo labiausiai bijo turintieji dujinį šildymą. Kai dujos brango 10-12 kartų, jie gali jau pasiskaičiuoti, kad vasarą uždirbtų pinigų neužteks rudens sezonui“, – pažymi ji.
Vasaros pinigų užteks vos mėnesiui
Palangos verslininkų atstovė mano, kad iš vasaros uždirbtų pinigų gali užtekti pragyventi vos mėnesį. Ji atkreipia dėmesį, kad pajūrio verslai visada jaučia stiprų sezoniškumą, kai atėjus rudeniui, perpus mažėja užimtumas ir kainos.
„Vasarą visada pavyksta užsidirbti, mes gyvename likusius 9 mėnesius iš vasaros uždirbtų pinigų. Jei didmiesčiuose sezoniškumo nesijaučia, ir viešbučiuose užimtumas daugmaž panašus, tai pas mus vasarą, kai užimtumas siekia 90-100 proc., ir kainos yra 100-120 eurų (apgyvendinimo – red.), tai ne sezono metu užimtumas krenta iki 30-40 proc., o kainos darbo dieną krenta iki 60 eurų, t. y. perpus, o užimtumas – tris kartus“, – vardija I. Valaitienė.
„Kai viskas traukiasi, šildymo sezonu gyvename iš vasaros uždirbtų pinigų. Ką sugebėdavome išleisti per tris mėnesius, dabar išleisime per vieną, esant tokiam kaštų augimui“, – priduria ji.
Sprendžia išgyvenimo klausimą
Pašnekovės teigimu, prastėjanti pandeminė situacija ir galimos pasekmės verslų negąsdina, nes tiesiog nėra kada apie tai galvoti. Dabar visi esą sprendžia energetinį chaosą ir kelia pagrindinį išgyvenimo klausimą.
„Čia labai paprasta matematika ir aiškus scenarijus: tu tiesiog arba išleisi savo visus pinigus ir nežinai, kas tavęs laukia, o kiek dar reikės papildomai įnešti, nes gal net neužteks turimų pinigų, tai ar verta tai daryti? Gal tada geriau stabdyti veiklas, o tai būtų labai gaila“, – sako ji.
Maža to, vis dar neaišku, ar kitąmet bus pratęstas PVM lengvatinis tarifas: „Dar juk „pakibęs“ ir lengvatinio PVM klausimas, dar nėra patvirtinta, ar jį pratęs. Po kelių mėnesių jau bus Naujieji metai, o mes dar nežinome kitų metų scenarijaus.“
Perpus mažėja kainos ir lankytojų srautas
Rugsėjis jau įpusėjo, tad pajūryje keičiasi svečių segmentas. Mažėja ir kainos.
„Darbo dienomis pajūris ištuštėja, konferencijų salėse dar vyksta vienas kitas renginys, labiau lieka savaitgalio kurortas. Jei liepą ir rugpjūtį užimtumas siekė per 90 proc., tai rugsėjį, kuris yra pereinamasis mėnuo, gali būti 40-50 proc. Tai – jau perpus kritimas. Kainos irgi jau krito perpus. O apie spalį ir lapkritį išvis nekalbu“, – dėsto I. Valaitienė.
Verslininkai dar labiau kelti kainų negali dėl vis labiau prarandamo konkurencingumo su užsienio šalimis.
„Mes suprantame, kad turime kelti kainas, nes mes kitaip neišgyvensime, bet pakelti kainas tiek, kiek mums auga kaštai, ir užkelti viską vartotojui tikrai negalime. Ir taip jau prarandame konkurencingumą, kai kaimyninės šalys moka mažiau už elektrą, tai mūsų savikainoje ta dalis didesnė“, – pažymi ji.
