Naujuoju teisės aktu siekiama užtikrinti, kad minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse užtikrintų deramą gyvenimo ir darbo sąlygų lygį, tuo tarpu pabrėžiama, kad bloko valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio.
ES teisės aktu, dėl kurio birželio mėnesį jau susitarta su ES Taryba, siekiama pagerinti visų ES darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat skatinti ekonominę ir socialinę pažangą.
Pasak pranešimo, naujoji direktyva bus taikoma visiems ES darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis arba palaikantiems kitokius darbo santykius.
Priduriama, kad ES valstybės, kuriose minimalus darbo užmokestis apsaugotas išimtinai kolektyviniais susitarimais, nebus įpareigotos nei taikyti šių taisyklių, nei užtikrinti, jog minėtieji susitarimai būtų taikomi visuotinai.
Valstybės narės pačios spręs dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, tačiau privalės garantuoti, kad jis leistų darbuotojams gyventi oriai.
Norėdamos įvertinti esamo minimalaus darbo užmokesčio lygio tinkamumą, valstybės narės galės naudoti tokias priemones, kaip prekių ir paslaugų krepšelio realiomis kainomis sudarymas arba taikyti tokius orientacinius rodiklius kaip 60 proc. bendro darbo užmokesčio mediana ir 50 proc. bendro vidutinio darbo užmokesčio, sakoma naujajame teisės akte.
Atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės derybos yra svarbus veiksnys siekiant deramo minimalaus darbo užmokesčio, bus skatinamas tokių sutarčių sudarymas.
Bloko narės privalės užtikrinti naujojo teisės akto įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, taip pat imtis priemonių spręsti tokias darbo rinkos problemas kaip piktnaudžiavimas subranga, fiktyvus savarankiškas darbas, neįskaitomi viršvalandžiai ar padidėjęs darbo krūvis.
Pranešime priduriama, kad naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, todėl tikimasi, kad ES Taryba susitarimą oficialiai patvirtins rugsėjo mėnesį.
Vėliau ES valstybės turės dvejus metus direktyvos nuostatoms įgyvendinti.
Pasak EP, didžiausias minimalus darbo užmokestis yra Liuksemburge, Airijoje ir Vokietijoje, o mažiausias – Bulgarijoje, Latvijoje ir Estijoje.
Kalbant apie kolektyvines sutartis, mažiausiai darbuotojų į tokias sutartis yra įtraukta Estijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje (mažiau nei 20 proc.), tuo tarpu Belgijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje kolektyvinėse derybose dėl atlyginimo dalyvauja daugiau nei 80 proc. darbuotojų, pažymi EP.