„Manome, kad pasaulio ekonomika išvengs gilios recesijos, ji stagnuos. Kiti metai bus prarastieji metai kompanijoms, jie dar bus blogesni namų ūkiams“, – banko organizuotame metiniame ekonomikos forume kalba „Swedbank“ grupės vyriausiasis ekonomistas Mattias Persson.
Ekonomistas mano, kad centriniai bankai turėjo daug anksčiau sureaguoti į šią krizę. Jis pažymi rekordinę 22 proc. infliaciją Lietuvoje.
„Tai bus pragyvenimo išlaidų šokas namų ūkiams. <...> Rizika, kad viskas prastės nei geresnės – didesnė“, – sako M. Persson.
„Visi pradėsime taupyti, tai turime daryti, nes infliacija pasiekė rekordines aukštumas. Pirmiausia tai atsilieps per investicijas, kai kuriems sektoriams bus didesnė įtaka nei kitiems, bet bendrai investicijos mažės, nes finansavimo kaina per metus išaugo dramatiškai“, – dėsto „Swedbank“ ekonomistas.
Jo teigimu, pasaulio ekonomika jau lėtėja.
„Šį rytą Prancūzijos vyriausybė sumažino prognozę kitiems metams, t. y. 1 proc. Jau matome stagnaciją Europoje, taip pat matysime ir JAV kiek vėliau – šį rudenį ir žiemą. Taigi šis laikotarpis bus sudėtingas.
Mes matome riziką, kad centriniai bankai nekoordinuoja politikos ir per daug didina palūkanų normas, o tai gali pagilinti recesiją“, – atkreipia dėmesį jis.
„Klausimas – kiek reikia didinti palūkanų normas. Centriniai bankai nori jas didinti kiek galima daugiau, bet jie gali nužengti per toli, tada mūsų ekonomika silpnai plėtosis jau ilgą laikotarpį“, – pabrėžia ekonomistas.
Kaip rašoma „Swedbank“ 2022 m. ekonomikos apžvalgoje, didėjantis išlaidų spaudimas stabdo ekonominę veiklą visame pasaulyje. Centrinių bankų priemonės, kuriomis siekiama suvaldyti infliaciją, t. y. kelti palūkanų normas, didina naštą įsiskolinusiems namų ūkiams ir įmonėms.
Be to, tikimasi, kad energetikos krizė Europoje žiemą dar labiau gilės. Tai pablogins namų ūkių perkamąją galią, taip pat galime matyti sustojusių gamybos įmonių, kurioms trūksta gamtinių dujų.
Atsižvelgdami į šias aplinkybes ekonomistai gerokai sumažino pasaulinio ekonomikos augimo prognozę, visų pagrindinių ekonomikų perspektyvos krenta. Tikimasi, kad kitais metais pasaulio BVP augimas sulėtės iki 2 proc., o JAV ir euro zonos ekonomika iš esmės sustings. Agresyvi Kinijos politika prieš pandemiją ir nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukis šiais metais taip pat aiškiai stabdys šalies ekonomikos augimą.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet euro zonos BVP augs 2,8 proc., kitais metais – 05, proc., o 2024 m. – 1,9 proc.
Tikimasi, kad pasaulio BVP šiemet augs 2,8 proc., kitąmet – 2 proc., o 2024 m. – 3,4 proc.
JAV ekonomika šiemet turėtų augti 1,5 proc., 2023 m. – 0,6 proc., o 2024 m. – 1,6 proc. Kinijos atitinkamai: 4 proc., 4,5 proc., ir 5 proc.
Remiantis ekonomistų prognozėmis, Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 6 proc., kitais – 4 proc., o 2024 m. grįš į augimą ir pasieks 1,5 proc.
Šios prognozės remiasi prielaida, kad pandemijos ir karo Ukrainoje poveikis ekonomikoms mažės.
Nors dėl numatomos recesijos pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos mažėjo, infliacijos spaudimas daugumoje šalių išliks itin aukštas ir antrąjį šių metų pusmetį, o 2023 m. pradės mažėti palaipsniui.
Siekdami pažaboti infliaciją dauguma centrinių bankų, įskaitant JAV Federalinį rezervą ir Europos centrinį banką (ECB), šį rudenį toliau griežtins pinigų politiką. Tikimasi, kad kitais metais palūkanų normos nebus didinamos, o JAV centrinis bankas 2024 m. jas sumažins.
Tačiau ekonomistai įspėja apie padidintą riziką, kad centriniai bankai palūkanų normas gali pakelti per daug, o tai nustums ekonomikas į gilesnę ir ilgesnę recesiją.
Rinkos tikisi, kad kitų metų viduryje Euribor sieks 3 proc. „Swedbank“ Norvegijoje vyriausiasis ekonomistas Kjetil Martinsen sutinka su šiomis prognozėmis.
„Manau, reikia nustoti kelti palūkanų normas ir būti apdairesniems, ne skyla didesnė sisteminė rizika. Galima sulaukti ekonominio žlugimo“, – pažymi jis.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis priduria, kad jei centriniai bankai nenustos kelti palūkanų normų, 2 proc. pasaulio ekonomikos augimas liks tik iliuzija.
