Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Sigitas Leonavičius kalbėjo, kad šiuo metu verslas išgyvena didžiulį nerimą ir ypatingai tą, kas, kaip teigė, vyksta šalies viduje, Vyriausybėje, Seime, Prezidentūroje.
Klaipėdos PPAR prezidentas Vladas Pleskovas pridūrė, kad galima sakyti, jog šalies ekonomika šiuo metu yra apgailėtinoje padėtyje ir įmonės yra sunerimusios dėl jos vystymosi.
Jis aiškino, kad krovos terminalai Klaipėdoje yra užsidarę dėl tam tikrų politinių priežasčių, kas jau anksčiau buvo didžiulis smūgis uostui.
„Paskui intensyviai dirbome su nariais, kad Klaipėdos verslas ir ekonomika smarkiai nesmuktų, bet šiai dienai krovos darbai yra labai imlūs elektros energijai. <...>
Jeigu mūsų ekonomika negerės, jeigu negalėsime pasipildyti biudžeto, atrodysime liūdnai“,– kalbėjo jis.
Jam antrino ir Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis.
„Išgyvename labai sudėtingą laikotarpį ir labai klaidinga manyti, kad verslas išgyvena sudėtingą laikotarpį, nes visa ekonomika išgyvena tai.
Paskutiniai porą metų buvo visa įvykių grandinė, prasidėjo pandemija, apribojimai, išteklių krizė, pabėgėlių krizė, tada užsienio santykiai su tam tikromis valstybės, kurie atnešė nemažai turbulencijos, bet kai jau atrodė, kad blogiau būti nebegali, apnuogino dar kitą sritį – energetiką. Šioje srityje esame visiškai priklausomi“, – sakė jis.
Kaip aiškino, šiuo metu tikslas – kalbėtis ir bandyti parodyti situaciją, kad yra sudėtingos problemos ir ateina sudėtingas laikotarpis visai ekonomikai.
Jis skaičiavo, kad energetinių išteklių kainos per pastaruosius dvejus metus iš viso padidėjo 10 kartų.
„Jeigu verslas už elektrą mokėjo 3 tūkst. Eur, dabar moka 30 tūkst. Eur, o jei 3 mln., dabar – 30 mln“, – lygino V. Lembutis.
„Situacija yra kritiška ir be valstybės įsikišimo mes nematome, kad galėtume ją išspręsti, o dar didesnė problema, kad mūsų kaimyninės šalys sugeba rasti būdų, kaip spręsti energetinius klausimus. Ta pati Estija šiandien už elektrą moka penkis kartus mažiau negu mokame mes. Kodėl taip yra, mums yra klausimas, bet mes neturime atsakymų“, – sakė jis.
S. Leonavičius pridūrė, kad šiuo metu Vyriausybė neturi strategijos, neturi veiksmų plano, ką daryti su augančiomis kainomis, o skirtingų institucijų diskusijos, kalbant apie atskiras ministerijas, „nesiriša“.
„Yra metami kaltinimai verslams, kurie prisiaugino daug lašinių ir šiuo metu tai ne valstybės problema.
Noriu grįžti į 2020 m. Prasidėjus pandemijai, taip pat buvo Vyriausybė, ji ėmėsi spręsti klausimo, buvo sudaryta strateginė plano grupė, tada gimė DNR planas. Be abejo pasikeitė laikmetis ir šiuo metu ministrė pirmininkė operuoja, kad tai – karas Ukrainoje, tačiau karą mes pripažįstame ir pergyvename dėl tautos laisvės, tačiau tapatinti mūsų situaciją su Ukraina būtų ne visai teisinga. Turime kaimyninę Lenkiją, Baltijos šalis. Karas vyksta taip pat, bet jų Vyriausybės sprendžia vidaus nacionalinius klausimus, valstybės konkurencingumo klausimus“, – svarstė jis.
„Pasakykite, prašau, kur šiandien dienai, verslui, kuriančiam šalies ekonomiką su milijonu darbuotojų, kreiptis? Mes nenusiteikę politikuoti ir ieškoti kaltų. Mes kreipiamės į valdžią norėdami spręsti ekonomikos klausimus ir suteikti galimybę garantuoti Lietuvos verslo konkurencingumą ES ir pasaulyje išsaugojant tas pačias darbo vietas.
Mes visi branginame savo darbuotojus <...>. Mano supratimu, versle yra vadovai, lyderystė, o valstybėje – taip pat – Vyriausybė ir ji privalo prisiimti atsakomybę, privalo priimti sprendimus ir išlaikyti lyderystę.
Šiandien mes jos vyriausybėje pasigendame“, – teigė jis.
S. Leonavičius aiškino, kad šiai dienai reikėtų problemą spręsti užfiksuojant energetines sąnaudas, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.
„Mums nereikia paramos. Nė vienam verslui nereikia paramos dėl energetikos. <...> mums nereikia lengvatinių kreditų. Mums reikia, kad Vyriausybė prisiimtų atsakomybę.
Džiaugiamės, kad prezidentūra išgirdo, prezidentas kalba apie tam tikro lygio kainos stabilizavimą, tada mes galime skaičiuotis, vykdyti sandorius, prisiimti atsakomybę prieš partnerius“, – sakė jis.
V. Lembutis kalbėjo, kad gali būti, jog kai kurie paprasčiausiai nesulauks gruodžio ar Naujųjų.
„Kas iš to, jei strategija ilgalaikė, jei dalis verslų nepasieks to laikotarpio. Šaržuojame, bet sakome, kad mirusiems vaistai kitais metais nebus reikalingi“, – sakė jis.
