„Mes mėginame seną suknelę parduoti, kaip naują. Tai iš tikrųjų nėra nieko naujo, tai yra investicinė RRF dalis, kuri yra skiriama viešojo sektoriaus skaitmenizavimui. Visiškai sutinku su verslu, kurie ten nemato tiesioginės paramos ženklų“, – po susitikimo su verslo atstovais Klaipėdos regione pirmadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
Šalies vadovo vertinimu, kalbant apie paramos priemones dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų, nereikėtų apsiriboti pagalba buitiniams vartotojams, bet ir pagalvoti apie galimybes subsidijuoti elektros kainos dalį įmonėms. Nors G. Nausėda pažymi, kad galima svarstyti apie įvairias verslo paramos priemones, nei vienos iš jų nereikėtų atmesti iš anksto.
„Šiandien mes akivaizdžiai stokojame finansinių instrumentų, kuriuos galėtume pasiūlyti verslui. Nebūtinai reikia kalbėti apie elektros kainos lubas verslui, nors kai kurios valstybės, Ispanija, Didžioji Britanija priėmė sprendimus ir šitoje srityje. Jų verslas automatiškai yra konkurencingesnis mūsų verslo atžvilgiu“, – tikino jis.
Apskritai, prezidento vertinimu, parama verslui galėtų siekti panašią finansavimo dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip ir buitiniams vartotojams.
„Jeigu 2020 m. mūsų bendroji parama buvo didesnė, nei 7 proc. BVP, tai aš manau, kad ir šiuo atveju galėtume kalbėti apie bendrą konsoliduotą paramą tiek buitiniams vartotojams, tiek verslui, kuri galėtų būti 4,5 proc. Jeigu 2,3 proc. BVP parama buitiniams vartotojams, tai įsivaizduoju, kad panašaus procentinio dydžio parama galėtų būti taikoma ir mūsų verslo subjektams“, – tvirtino jis.
„Nenoriu pasisakyti, kad tai leistų visiškai lengvai ir pasišokinėjant, bet vis dėl to išgyventi šitą laikotarpį, kuris turėtų būti valstybės stiprinimui ir kūrimui, o ne demonstracijoms ir streikams“, – akcentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skirti apie milijardą eurų verslo finansavimui, pirmadienį pranešė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot ministrės, lėšos bus skiriamos trims prioritetinėms kryptims: inovacijoms ir verslo investicijoms 365 mln. eurų, ekonomikos transformacijai į neutralią klimato kaitai 268 mln. eurų, o verslo ir valstybės skaitmenizacijai dar 320 mln. eurų.
Vis tik, paskelbtą investicijų planą įvertinę verslo atstovai pažymi, kad pristatytos lėšos įmones turi pasiekti kuo greičiau. Savo ruožtu, planą dėl nepakankamo dėmesio kritikuoja pramonininkai, pabrėžiantys šalies gamintojų svarbą Lietuvos ekonomikai ir regionams.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas teigia, kad šiuo metu pramonė vienu metu išgyvena „5–6 krizes“: gamintojus neigiamai veikia pandemija, tiekimo grandinių trikdžiai, dėl ko stringa gamyba, energetikos krizė, prarastos rinkos dėl geopolitinių sprendimų (nutrūkusių prekybinių ryšių su Baltarusija, Rusija, Kinija), stebima ir lustų krizė.
Pramonininkų atstovas tikino pasigedęs tinkamo dėmesio visų pirma dėl to, kad ši EIM pagalbos verslui strategija, pasak jo, neatliepia Europos pramonės strategijos gairių, kuriose numatyti Europos Sąjungos pramonės plėtros žingsniai, tokie kaip ketvirtoji pramonės revoliucija, skaitmeninimas ir kt.
Konferencijoje taip pat pasisakęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pasidžiaugė, kad ministerija planuoja padėti verslui 1 mlrd. eurų vertės priemonėmis, tačiau pabrėžė, jog jos verslą turi pasiekti kuo greičiau, o pagalba turi būti efektyvi.
