„Turime tris prioritetus: pirmas prioritetas – inovacijoms, verslui, investicijoms – skiriama 365 mln. eurų. Žalesnei ekonomikai – 268 mln. eurų. Verslo ir valstybės skaitmenizavimui skirsime 320 mln. eurų. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų naujo etapo, taip pat naujos „Naujos kartos Lietuva“ plano, Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje „1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ kalbėjo Aušrinė Armonaitė.
Ji žada, kad šiemet jau turėtų būti prieinami 45 ml. iš ES struktūrinių fondų, o iš „Naujos kartos Lietuva“ plano – per 300 mln. eurų. Kiti kvietimai bus metams.
„Keliame uždavinį sau, kad tie pinigai būtų paleidinėjame sparčiau nei įprastai. Nes nėra eiliniai laikai, įmonėms reikia lėšų, reikia persitvarkyti“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji priminė, kad verslai gali pasinaudoti paskolomis, garantijomis „Invegoje“, netrukus turėtų ES patvirtinti 50 mln. lengvatinių paskolų nuo karo nukentėjusioms įmonėms. Nemažai instrumentų kuro konversijai.
Ministrė: asmeniškai nerimauju
Ekonomikos ir inovacijų ministerija praneša, kad finansavimas bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai už 40 proc. visos šios sumos.
Verslo, inovacijų ir investicijų srityje bus kryptingai siekiama aukšto tikslo – išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki 2024 metų padidinti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2023 metų pabaigos bus paskelbta MTEP veikloms skirtų kvietimų už beveik 144 mln. eurų.
Daug dėmesio bus skiriama startuoliams ir veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau persertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akceleravimo programas, veiklos optimizavimo priemones ir pan. Tam numatoma kvietimų už beveik 60 mln. eurų.
Ir toliau kryptingai bus dirbama siekiant diversifikuoti rinkas ir pritraukti naujų investuotojų. Šioms finansinėms priemonėms numatoma 120,5 mln. eurų. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. eurų.
Skaitmenizacijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti. Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą. Tam bus pradėtas taikyti įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 milijonus eurų.
Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas – tam numatyta 95 mln. eurų. Taip pat bus pradėta kurti lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto sprendimams (35 mln. eurų), numatoma skatinti e. komercijos modelių naudojimą (12 mln. eurų) ir kt.
Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo, taip pat veiklai efektyvinti. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. eurų.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Energijos efektyvumo auditams atlikti numatoma 35 mln. eurų.
Į klausimą, kaip vertina verslo būklę Lietuvoje ir kas laukia įmonių žiemą, ministrė teigia, kad nerimui pagrindo yra, tačiau kartu esama ir priemonių transformuoti šalies ūkį.
„Situacija neapibrėžta visoje Europoje. Tos įmonės, kurio investavo į atsinaujinančią energetiką, pasikeitusios įrenginius, ar jo verslo modelis nepriklausomas nuo iškastinio kuro, – joms tikrai bus gerokai lengviau. Toms įmonėms, kurioms buvo sunku transformuotis ar jų veikla kitokia, mes esame pasiruošę padėti, kiek galime padėti.
Aš asmeniškai tikrai nerimauju, bet, kita vertus, turime instrumentus, kad pakeistume šitą situaciją ir Lietuvos ekonomiką, kad po šito sulėtėjimo ji būtų stipresnė ir atsparesnė tokioms perturbacijoms“, – sakė A. Armonaitė.
Dėl energijos kainų subsidijų verslui gerų naujienų kol kas nėra
Ministrė kol kas neturėjo gerų žinių apie valstybės subsidijas verslui, bet pabrėžė, kad svarbiausia problema yra elektros generacijos trūkumas.
„Dėl subsidijų mūsų galimybės paaiškės tik pamačius, kaip atrodys kitų metų biudžetų. Kiek mums žinome, apklausėme partnerius Europoje, nėra šalių, kurios taikytų subsidijų mechanizmus, gal nebent Graikijoje. Šių metų ministerijos biudžete tam lėšų nėra. Bet girdime įmones, yra paskolų mechanizmai. Svarbu nepamesti esmės: mums reikia daugiau elektros generacijos“, – sako A. Armonaitė.
Jos teigimu, klimatui neutralios ekonomikos siekis yra svarbiausia sritis ir artimiausių metų prioritetas. Investicijos padės tapti įmonėms labiau nepriklausomoms nuo iškastinio kuro.
„V. Putino karas Ukrainoje parodė, kad įmonės, kurios naudoja daugiau vėjo, saulės energijos, pertvarkiusius savo gamybos procesus, yra gerokai atsparesnės“, – sakė A. Armonaitė.
Kalbėdama apie trečiąjį prioritetą ministrė teigė, kad siekiama kurti naujas paslaugas, nenorint dubliuoti paslaugų. Nemažai resursų bus skiriama tam, kad žmonės su negalia galėtų lengviau prieiti prie paslaugų.
„Esame nemažai pasiekę skaitmeninėje srityje (...) Teisiniai padaryti, labai svarbu, kad investicijos sektų paskui tuos pokyčius“, – sakė ministrė.
Pasak ministrės, situacija visoje Europoje yra neapibrėžta.
„Neapibrėžtumą sukėlė V. Putino karas Ukrainoje. Antras dalykas, matome reikšmingus energijos kainų šuolius. Matome šalis Europoje, kurios ypač priklausomos nuo dujų ir iškastino kuro iš Rusijos. Ir matome dėl COVID ir dėl karo trūkinėjančios tiekimo grandinės“, – sakė ministrė.
Verslas prašo greičio ir efektyvumo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis tikisi, kad pinigai turės svarbų poveikį verslui.
„Ta gera žinia turi turėti du esminius elementus: greitį ir efektyvumą. Patys skaičiai nieko nereiškia, svarbu, kaip tie pinigai panaudojami ir kaip greitai. Mūsų prašymas ir reikalavimas, kad valstybės institucijos suktųsi greičiau“, – renginyje komentavo A. Romanovskis.
Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas, kad kuo geriau seksis sektoriams, mokantiems didelius atlyginimui, tuo didesnę naudą gaus visa šalis.
„Labai džiaugiuosi matydamas investicijas į skaitmenizavimą, inovacijas ir kitas sritis. Pagaliau nutarėme, ko norime Lietuvoje. Norime investuoti į sektorius, kurie moka didelius atlyginimus“, – kalbėjo M. Ubartas.
„Paantrinčiau Andriui (Romanovskiui – red.), kad greitis yra esminis. Tikiuosi, kad su šitomis investicijomis, kurios bus padarytos tiek į viešąjį sektorių, tiek į verslą, mes pagaliau galėsime priartėti prie realaus laiko ekonomikos ir priimant sprendimus, ir išleidžiant kvietimus turėti „čia ir dabar“ principą, kad nebūtų programos, aprašai ruošiami mėnesių mėnesius“, – sakė jis.
Pasak jo, elektros gamybos padidinti greitai nepavyks, tačiau galima paspartinti leidimų procesą, nuimti apribojimus, kad žaliosios ekonomikos virsmas galėtų būti spartesnis.
Pramonės atstovas: turime bent penkias krizes
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas pasigenda didesnio dėmesio pramonei.
„Lietuva yra pramoninė valstybė, bene 20 proc. Lietuvos BVP sukuriame joje. Pramonė yra specifinė tuo, kad daugiausia sutelkta regionuose. Šitas gražus planas su dideliais skaičiais yra tikrai įspūdingas, bet žiūrint detaliau, turime pastabų, kurios mums skauda, nes šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena, mes skaičiuojame, 5-6 krizes vienu metu“, – sakė M. Gudas.
Jis detalizavo, kad pramonė tebekenčia nuo pandemijos, geopolitinių įtampų, o dabar prisidėjo ir energetikos krizė.
„Tai yra ir dar COVID liekamieji reiškiniai, sutrikusios tiekimo grandinės, dėl ko stringa gamyba, negalima pabaigti komplektuoti gaminių, įšaldomos lėšos, beprecedentė energetikos krizė, geopolitinių krizių nulemtas kai kurių rinkų praradimas – Baltarusijos, Kinijos. Turime tebesitęsiančią lustų krizę“, – vardijo ekonomistas.
Jo teigimu, ir per pandemija pramonė ir eksportas buvo tas „lokomotyvas“, kuris tempė Lietuvos ūkį.
„Milijardo didžioji dalis skiriama „minkštosioms priemonėms“, skaitmeninimui, ir būtent valstybinio sektoriaus skaitmeninimui, nepaliekant tinkamos dalies tam pramonės „lokomotyvui“. Startuoliai yra labai gerai, bet tai yra ne visiškai tvarus dalykas ir tai yra rizikos kapitalas. Ir ar valstybės užduotis investuoti į tų startuolių auginimą? Manome, kad prioritetai turėtų dėliotis kitaip“, – sakė M. Gudas.
Pasak jo, pramonė prašo ir reikalauja vienodų sąlygų visiems verslams, nes IT, biotechnologijų verslai esą dažniausiai sutelkti Vilniuje, o regionuose tokių įmonių yra mažiau.
„Prašysime ministerijos skirti didesnį dėmesį energetiniam efektyvumui, vidutinio ir ilgesnio laikotarpio priemonėms, taip pat ministrės paminėtoms savoms generacijoms, ir gamybos skaitmeninimui būtinai infrastruktūrai. Tai nėra tas pats, kas numatyta, kaip mes suprantame, valstybės sektoriaus esamų ar būsimų priemonių skaitmeninimui“, – kalbėjo M. Gudas.
Paklaustas, ar pateiktas priemonių planas padės įmonėms užsidaryti, jis teigė, kad planas turėtų būti tobulinamas perskirstant prioritetus.
„Kai kurioms įmonėms galbūt nebepadės. Dėl tų penkių šešių supuolusių krizių, tas energetinis šokas buvo paskutinė vinis į karstą. Ir kiek mums žinoma, jau daugiau nei 15 įmonių, kurios nuskambėjusios
viešojoje erdvėje, – tų negerų naujienų bus ir toliau. Galbūt tai yra laisvosios rinkos pliusai, minusai, galbūt rinka „valosi“, bet neturėtų verslas būti paliktas vienas, kai matome skirtumus regionine prasme, kai Lenkijoje ar kitose Baltijos šalyse kai kurie sprendimai arba geopolitinė, sistema aplinka žymiai palankesnė negu Lietuvos“, – sakė M. Gudas.
Į klausimą, kaip vertina argumentus, esą iki energetinės krizės pramonė turėjo galimybių sukaupti rezervo ir kurį laiką išgyventi be valstybės paramos, ekonomistas pripažino, kad daliai verslo tokia galimybė buvo, bet dabar domina ateitis.
„Pastarieji dveji treji metai buvo pasivažinėjimas „amerikietiškais kalneliais“, arba visi dalyvavome skalbimo mašinos besisukančiame būgne (...) Buvo, turbūt skirtingai nuo verslo, 6-12 mėn. laikotarpiai, kai buvo didžiulė paklausa produkcijai ir įmonės turėjo šansą „įkvėpti“, sukaupti tam tikrus rezervus ir juos taupiai šiuo metu naudoti. Buvo toks etapas, tačiau pramonė žiūri ne atgal, o keletą metų į priekį, šiandien visas dėmesys yra čia“, – sakė M. Gudas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis teigia, kad verslo skaitmeninimui skirtos lėšos jį tikrai pasieks.
„Kalbant apie skaitmenizavimui skirtas lėšas, tai tikrai valstybėje per artimiausius keletą metų suplanuota gerokai daugiau nei matosi skaidrėje, kalbant apie 2022-2023 metus. Didžioji dalis struktūrinių fondų investicinių lėšų skaitmeninimui ir verslo skaitmeninimui skirta būtent nuo 2024 metų, kai baigsis RRF lėšos, taip sąmoningai suplanuota“, – kalbėjo V. Jurgutis.
Anot jo, regionams parama vis auga ir dabar netgi tenka spręsti, kaip kompensuoti „neproporcingai mažą“ paramą Vilniaus regionui.
Kalbant apie regionus, didžioji lėšų dalis ir tenka būtent vidurinio ir vakarų Lietuvos regionui. (...) Atvirai sakant, vienas iš ministerijos iššūkių yra, kaip subalansuoti tas investicijos tiek sostinės, tiek visos Lietuvos regionams. Tai norime pasidžiaugti, kad regionams Europos Sąjungos lėšų yra tikrai gerokai daugiau negu anksčiau. Ir jau valstybės biudžeto investicijomis turėsime kompensuoti tą dalį, kurios tikrai neproporcingai mažai tenka sostinės regionui“, – sakė V. Jurgutis.
