Nulinis PVM tarifas šildymui
Pasak Seimo nario Luko Savicko, pramonė ir verslai jau pradeda stabdyti apsukas, atleidinėti žmones, o raginimai nakčiai žmonėms išjungti iš rozetės elektros prietaisus problemos neišspręs.
„Reikia realių sprendimų, realių žingsnių, efektyvaus kompensavimo mechanizmo, kuris išjudins realią transformaciją“, – akcentavo parlamentaras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas L. Savickas.
Situacijai spręsti ir bent iš dalies padengti gyventojų patiriamas išaugusias išlaidas, frakcija siūlo jau nuo spalio 1 d. laikinai iš Lietuvos valstybės biudžeto dengti PVM, apskaičiuotą už šilumos energiją ir karštą vandenį, dujas ir malkas kūrenimui, netaikant PVM tarifo.
Pasak Seimo nario L. Savicko, dabar gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam vandeniui paruošti bei buitiniams energijos vartotojams ir kūrenantiems malkomis yra taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Tačiau, kaip teigia parlamentaras, vartotojams, kurių būstai yra šildomi centralizuotai tiekiamomis gamtinėmis dujomis ar dujomis balionuose, PVM lengvatinis tarifas šiuo metu nėra taikomas.
Elektros kainos fiksavimas
Seimo nario L. Savicko teigimu, dabar svarbu suvaldyti chaosą elektros rinkoje, todėl siūloma spręsti šią problemą fiksuojant elektros energijos kainos lubas ir grindis.
„Tai leistų energijos gamintojų viršpelnius nukreipti į kompensacijas, įsipareigojant atitinkamam laikotarpiui užtikrinti gamintojų kainos „grindis“, – kalbėjo L. Savickas.
Elektrinių suminės galios didinimas
Parlamentaras L. Savickas pratęsė, kad žadėtas „Proveržio paketas“ virto „akmens po kaklu“ paketu. Jo teigimu, saulės elektros gamintojai galėtų efektyviai didinti pigios elektros energijos gamybos kiekį, tačiau yra įkalinti priimto 2 GWH apribojime ir su juo sukurtose biurokratijos džiunglėse.
„Visi suprantame, kad mes patys negeneruojame pakankamai elektros energijos. Pasigaminame tik 35–40 proc. reikalingos energijos. Norėdami sumažinti išaugusias elektros energijos kainas rinkoje turime paskatinti atsinaujinančių išteklių plėtrą. Būtent dėl to su frakcijos kolegomis jau registravau įstatymo projektą, panaikinantį dirbtinį ribojimą, kuriuo saulės šviesos energijos elektrinių ir gaminančių vartotojų elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GWH“, – teigė L. Savickas.
Malkinės medienos kirtimo kiekio didinimas ir jos prekybos atnaujinimas
Parlamentaras Kęstutis Mažeika akcentavo, kad stipriai išaugo ne tik elektros, centrinio šildymo, bet ir malkinės medienos, kurią šildymui perka nemaža dalis Lietuvos, dažniausiai – regionuose, kaina.
„Malkų kaina pasiekė 130 eurų už kubinį metrą, medžio granulės greitai pasieks 500 eurų už toną kainą. Apmaudu, bet Vyriausybė dėl to irgi nedaro nieko“, – komentavo K. Mažeika.
Frakcijos atstovas siūlo Vyriausybei nekeičiant bendros medienos kirtimo normos padidinti malkinės medienos (baltalksnynų ir drebulynų) kirtimo kiekį.
Be to, parlamentaras K. Mažeika nurodė, kad reikia leisti ir patiems žmonėms pasigaminti malkų, laikantis įstatymo, kur Valstybinė miškų urėdija gyventojams turėtų parduoti iki 7 proc. viso medienos kiekio.
„Tačiau faktai rodo, kad viską dabar nuperka pramonė – gamybai ir biokuro gamintojai. Siūlome atnaujinti ir padidinti prekybą malkine mediena ir medžių išvartomis valstybiniuose miškuose fiziniams asmenims“, – sako K. Mažeika.
Žaliavinės medienos eksporto stabdymas
Seimo nario teigimu, reikia stabdyti žaliavinės medienos eksportą, kadangi kartu su šia žaliava išvežamos ir medienos pjovimo liekanos, naudojamos šildymui. Pasak jo, eksportuojama iki 1 milijono kubinių metrų žaliavinės medienos.
Galimybė parduoti biokurą katilinėms
Pasak Seimo nario K. Mažeikos, kiekvienoje savivaldybėje yra žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, taigi yra beveik 60 vietų, kur žmonės suveža šakas, kelmus, medinius baldus ir kitas bioskaidžias atliekas, kurios malamos ir kompostuojamos, o tai yra paruoštas biokuras katilinėms.
„Siūlome skubiai sudaryti galimybę savivaldybių įmonėms, seniūnijoms ir ūkininkams parduoti biokurą katilinėms. Šiuo metu esant didžiulė „Baltpool“ biržos biurokratija riboja galimybes mažiesiems biokuro gamintojams parduoti jį katilinėms“, – aiškino K. Mažeika.
Lengvatinės paskolos, garantijos ir subsidijos verslui
Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nurodė, kad Vyriausybė jau artimiausiu metu turėtų priimti sprendimus, leidžiančius Lietuvos įmonėms gauti lengvatines paskolas, garantijas ir subsidijas.
„Būtina užtikrinti trumpalaikį įmonių likvidumą, parengiant garantijų programą, kad jos galėtų gauti apyvartinio kapitalo ir investicinių paskolų garantijas. Tokia programa turėtų būti vykdoma iki 2023 metų pabaigos. Taip pat Vyriausybė turi parengti energijos sąnaudų mažinimo programą, siekiant sumažinti gamtinių dujų ir elektros energijos kainų kilimą ypač nukentėjusioms ir daug energijos vartojančioms įmonėms“, – tvirtino A. Butkevičius.
Frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlo sekti Vokietijos pavyzdžiu ir verslui kompensuoti energetikos kaštus, viršijančius 10 proc. jų sąnaudų.
Pagalba žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje
Siekiant išlaikyti darbuotojus darbo rinkoje frakcija Vyriausybei siūlo labiausiai kenčiantiems sektoriams laikinai sugrąžinti dalį kompensacijų už darbuotojų prastovas taikymą.
Mažas pajamas uždirbantiems minimalią mėnesinę algą (MMA) frakcija kviečia didinti tuo dydžiu, kurį paskaičiavęs Lietuvos bankas, bei neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti MMA dydžiui, o Ekonomikos ir inovacijų ministeriją surasti būdus, kaip išaugusius darbo ir energetinius kaštus kompensuoti smulkiam ir vidutiniam verslui.
Energetinių kainų kompensavimas gyventojams
Seimo narys L. Kukuraitis pabrėžė, kad privaloma labiau didinti žmonių pasinaudojimą šildymo išlaidų kompensacijomis.
„Dabar jomis pasinaudoja tik apie 5,5 proc. žmonių, kai dar prieš pandemiją sunkumų su šildymo kainų apmokėjimu turėjo 27 proc. mūsų šalies gyventojų. Tiek mažai pasinaudojančiųjų tikrai efektyvia priemone yra skandalingas faktas, ir rodo vykdomosios valdžios neveiklumą. Privalu greitai identifikuoti nepasinaudojimo priežastis ir jas naikinti“, – sako L. Kukuraitis.
Jo teigimu, frakcija taip pat yra parengusi piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma kompensuoti ir elektros kaštus pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Tai būtų pati realiausia pagalba didelei visuomenės daliai (kompensacija priklausytų ir vidutines pajamas gaunantiems), nes Vyriausybės numatoma bendroji kompensacija dengtų tik labai nedidelę elektros kainos dalį.
„Tai būtina daryti, nes Vyriausybės planuojama 1 mlrd. eurų kompensacija gali padengti žmonėms tik maždaug 8–9 ct nuo kilovatvalandės kainos“, – pabrėžė L. Kukuraitis.
Vienkartinės išmokos
Siekiant padėti žmonėms išgyventi artėjančią žiemą, Seimo nario L, Kukuraičio teigimu, siūloma Vyriausybei skirti vienkartinės išmokos pažeidžiamiausioms grupėms – neįgaliesiems, senjorams, vaikus auginančioms šeimoms. Pasak jo, tai laikina, pasiteisinusi, neleidžianti išplisti skurdui priemonė, kuri nesukuria neigiamų ilgalaikių pasekmių valstybės viešiesiems finansams.
„Vyriausybė reaguoja į krizes teikdama sisteminius išmokų didinimus. Sisteminiai išmokų didinimai socialinėje srityje būtini, tačiau jie yra itin brangūs ir su jais nespėjama paskui krizes. Vienkartiniai, terminuoti sprendimai yra adekvati reakcija į išorinių jėgų sukeltas krizes“, – pažymi L. Kukuraitis.
