Latvijoje registruota „TT Baltics“ iki šių metų vasario mėnesio organizavo keliones užsakomaisiais skrydžiais (Turkija, Egiptas, Graikija ir kt.). Ji tai darė su „TUI Baltics“ prekiniu ženklu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dėl įvestų Europos Sąjungos ir JAV OFAC sankcijų vienam iš akcininkų Aleksejui Mordašovui, nuo kovo bendrovė teigia negalinti atlikti jokių veiksmų bei mokėjimų be atitinkamų valstybės institucijų leidimo. Latvijoje situacija kitokia – klientai atgavo pinigus.
Darbuotoja: dirbame iš altruistinių paskatų
Bendrovės darbuotoja Daiva (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako pasigendanti didesnio valstybės dėmesio šiai situacijai.
„Dėl viso to kenčia ne tas A. Mordašovas, o mūsų, Lietuvos žmonės, kurie įmokėjo pinigus, – yra ir po 3 tūkst. įmokų, ir kreditus moka už neįvykusias keliones, – ir mes, darbuotojai, dirbame dykai, nenorėdami palikti žmonių nežinioje, nes vis tiek jie ir skambina, teiraujasi, o mes pasakyti nieko negalime. Manau, kad čia tiesioginė valstybės atsakomybė imtis kažkokių veiksmų, patiems kreiptis ir kažką daryti dėl savo piliečių“, – „Delfi“ sakė Daiva.
Jos teigimu, bendrovėje likę trys darbuotojai.
„Kadangi tokia situacija, kad žmonės neturi, iš ko gyventi, tai dirbti nemokamai ne visi pasiryžta. Mes negauname atlyginimo nuo birželio, paskutinis buvo gegužės pabaigoje, bet nuo to laiko yra darbuotojų, kurie irgi išėję iš darbo ir negavo tų atsiskaitymų.
Dirba nemokamai ir žmonių labui, nenori palikti klientų nežinioje ir norisi jiems padėti, tai altruistiniais tikslais ir dirbame“, – kalbėjo moteris.
Ji stebisi, kodėl Latvijoje esantys darbuotojai gauna atlyginimus, o turistai atgauna sumokėtus pinigus, juk abi šalys yra Europos Sąjungoje. Daiva klausia, ar valstybė sumokės ir delspinigius, priklausančius darbuotojams už vėluojančius atlyginimus.
„Viską turime daryti patys. Mūsų Lietuvos padalinio vadovė viską daro pati, niekas nepadeda, neinformuoja, kur čia geriau kreiptis. Kreipėsi į tą Amerikos tarnybą, net atsakymo, kad gavo ar patvirtinimo, nėra. Manau, kad jeigu kreiptųsi kažkas iš aukštesnio lygio institucijų, galbūt viskas vyktų žymiai greičiau“, – svarsto Daiva.
Padėtis pasikeitusi po JAV sankcijų
Bendrovės atstovė Rasa Barisienė sako, kad kol buvo įvestos Europos Sąjungos sankcijos, tol leidimus būtiniesiems mokėjimams ir darbo užmokesčiui, valstybės mokesčiams mokėti išdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Užsienio reikalų ministerija. Birželio mėnesį įsigaliojo JAV sankcijos ir situacija pasikeitė.
„Citadele“ informavo, kad stabdo visus mokėjimus ir prašo papildomo leidimo, rašto iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, kad toliau vykdytų. Kreipėmės į juos, URM sakė, kad čia ne jų kompetencija ir turime kreiptis į FNTT. Kreipėmės, jie sakė, kad prižiūri tik Europos Sąjungos sankcijas, JAV sankcijų neprižiūri ir jokių raštų raštų nerašys.
Tada parašėme skundą Lietuvos bankui, jis atrašė, kad kreiptumėmės į Užsienio reikalų ministeriją arba rašytume raštą į JAV valstybės departamentą (OFAC tarnyba – red.). Parašėme ten, ir priminimų parašėme, atsakymo, žinoma, nėra. Faktiškai ratas užsidarė“, – bendrovės veiksmus nupasakojo R. Barisienė.
Anot jos, tarp institucijų, į kurias kreiptasi, yra Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), Seimas.
„Bet ji (VDI) reguliuoja tik tada, jeigu darbdavys nesutinka mokėti. Čia – darbdavys nori mokėti, turi tų pinigų, bet bankas neišleidžia, nors pagal Lietuvos Konstituciją yra piliečio teisė gauti darbo užmokestį. Dar parašėme Seime. Nežinome, kur besikreipti. Dar bandome kalbėti su Vartotojų teisėmis“, – sako R. Barisienė.
Banko komentaras: suprantame sudėtingą klientų padėtį Lietuvoje
„Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Kristinė Mennika praėjusią savaitę komentavo „Delfi“, kad Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų OFAC ir nacionalinės sankcijos taikomos tiek fiziniams asmenims, tiek organizacijoms, o bet kokia neautorizuota veikla, įskaitant bankinius pervedimus, su įmonėmis, kurioms taikomos ES sankcijos arba jų vardu, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Informavome „TT Baltics“ apie veiksmus, kurių jie turėtų imtis, kad bankas galėtų apdoroti mokėjimus. Kol kas jokios informacijos apie atliktus veiksmus iš įmonės negavome“, – ketvirtadienio vakarą informavo bankas.
Jis pridūrė, kad Latvijoje, vadovaujantis Sankcijų įstatymu, finansų sektorių reguliuojanti institucija gali išduoti leidimus atlikti mokėjimus tais atvejais, kai asmeniui taikomos JAV OFAC sankcijos. Tačiau Lietuvoje esą nėra įstatymo ir praktikos, kaip taikyti JAV OFAC sankcijas ir gauti leidimus tokiems mokėjimams atlikti.
„Taigi, po to, kai JAV OFAC nustatė „TT Baltics“ naudos gavėją, Latvijoje buvo galimybė atnaujinti mokėjimus vartotojams anksčiau nei Lietuvoje. Bankas supranta sudėtingą padėtį Lietuvoje ir šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su kitais rinkos dalyviais ir valdžios institucijomis dėl būdų, kaip, kuo greičiau grąžinti lėšas Lietuvos vartotojams“, – rašoma komentare.
R. Barisienė penktadienį teigė, kad regis, „ledai pajudėjo“, nors laukiama pirmadienio.
„Šiandien ryte gavome žinutę iš „Citadele“ banko, kad lyg sutinka pajudinti tuos mokėjimus nuo pirmadienio. Tai dabar laukiame, kaip viskas suvaikščios, nes penktadienis. Kažkas suveikė, kažkuri iš tų institucijų ir jie parašė, kad jie leis daryti, ką patvirtino FNTT. Bet reikia, kad išeitų nors pirmas mokėjimas“, – teigia „TT Baltics“ atstovė.
Bankas pirmadienį „Delfi“ pranešė: „Informuojame, kad bankas ketina atnaujinti lėšų grąžinimus Lietuvos vartotojams pagal nustatytas procedūras.“
Teisininkai: galima žiūrėti per draudimo prizmę
Vertindami sudėtingą klausimo sprendimo eigą, teisininkai atkreipia dėmesį į bendrovės registravimo vietą, nors ir pripažįsta, jog Europos Sąjungoje galima būtų tikėtis vienodo sankcijų traktavimo.
Kelionių advokatas Edmundas Rusinas teigia, kad atsakymo būtų linkęs ieškoti pačiame banke.
„Nepriklausomai nuo to, ar tai yra Europos Sąjungos, ar Amerikos sankcijos, bet jų egzistavimas nebuvo kliūtimi išmokėti Latvijoje, o Lietuvoje kažkodėl yra kliūtis. (…) Mūsų institucijos dėl Amerikos sankcijų iš tikro kontrolės nevykdo, tik dėl Europos Sąjungos, bet kodėl vienoje valstybėje finansų įstaiga gali (išmokėti – red.), kitoje – ne. Čia ieškočiau atsakymo pačiame banke“, – sako teisininkas.
Anot E. Rusino, vartotojai galbūt galėtų atgauti pinigus per prievolių vykdymo užtikrinimo mechanizmą, tačiau problema ta, jog kol kas jame nefigūruoja sankcijos.
„Pavyzdžiui, jeigu tai būtų Lietuvoje: kol kelionių organizatorius nėra nemokus arba bankrotas jam, iš tikro tas mechanizmas neįsijungia, bet Lietuvoje ir dėl šito, ir dėl kitų įvykių keičiame Turizmo įstatymą, jis leis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai traktuoti kaip draudiminį įvykį. Tarkime, jeigu dabar neatsiskaitoma su turistais, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali naikinti licenciją, kelionių organizatoriaus licenciją, ir tai yra kaip draudiminis įvykis grąžinti turistams pinigus“, – aiškina advokatas.
Pasak jo, paskui jau draudimo bendrovė su banku ar institucijomis spręstų klausimą, kaip regreso tvarka susigrąžinti klientams išmokėtus pinigus.
„Europoje Sąjungoje, skirtingose valstybėse, Lietuvoje ir Latvijoje, nepriklausomai nuo to, koks yra sankcijų įstatymas, negali būti skirtingas požiūris, skirtinga taikymo metodika tų pačių sankcijų“, – analizuoja teisininkas.
„Kelionių organizatoriai privalo draustis. Turėjome istorijų, kad kelionių organizatorius bankrutuoja, kažkas jam atsitinka, žodžiu negali savo įsipareigojimų vykdyti, tai natūralu: kodėl mes kaip vartotojai, turistai turime nukentėti?
(…) Jeigu sako, kad čia ne draudiminis įvykis, tai sakyčiau, kad čia yra įstatymų leidėjo pareiga tame reguliavime, kuris numato dėl privalomo kelionių organizatorių draudimo, kad įrašytų: turite drausti ir dėl sankcijų“, – sako docentas.
Jis pripažino, kad draudimo bendrovėms situacija gali atrodyti kitaip, nes sankcijos nėra „gaisras ar stichinė nelaimė, kuri visiškai nekontroliuojama“. Kita vertus P. Miliauskas atkreipė dėmesį, kad sankcionuojama gali būti ne tik kelionių agentūra, bet ir lėktuvų kompanija, viešbučių tinklas ir visoje šioje turizmo paslaugų grandinėje turistas neturėtų nukentėti.
Abu ekspertai, paklausti, ar neturėtų būti specialaus valstybės rezervo, fondo, kuris automatiškai kompensuotų keliautojams dėl sankcijų įšaldytas lėšas, o paskui valstybė aiškintųsi su užsienio struktūromis tarptautinės teisės taikymą, – atsakė, kad taip nemano, tačiau valstybės įsitraukimo tikėtųsi.
„Nemanau, kad čia valstybės fondas turėtų būti, nes tas mechanizmas jau yra, draudimas yra (…). Jeigu važiuoju slidinėti, valstybė manęs neturi ginti, aš pats turiu apsisaugoti, o jeigu to nepadarau, pats ir kaltas. Bet kelionių organizatoriaus, kaip rinkos dalyvio, stabilumas, jo pareigų vykdymas į mano, kaip turisto, pareigą nepatenka.
Aš labiau laikyčiau, kad turėtų būti privalomas draudimas ir padengti kelionių organizatoriaus riziką. Tikrai neturiu aiškintis, kas yra akcininkai, kokios jie kilmės, ar jiems Europos ar JAV ar kokios sankcijos taikomos, netaikomos“, – sakė VU docentas.
E. Rusinas taip pat sako, kad toks rezervas nebūtų tikslingas. Iš savo pusės jis pataria vartotojams truputį atidžiau įvertinti ir kelionių organizatorius.
„Vienas iš kriterijų, kaip pasirinkti saugų kelionių organizatorių, pagal kurį stebima įmonės veikla: jos žinomumas, jos registracijos vieta, vartotojų teisių apsaugos mechanizmas, – yra tų kriterijų“, – sako jis, pridurdamas, kad vartotoją lengviau ginti, kai verslas registruotas jo šalyje.
P. Miliauskas, beje, aiškina, kad šiuo atveju renkamasi iš dviejų gėrių – taikyti sankcijas užkertant kelią pinigų patekimui į Rusiją ir, kitoje pusėje, apginti vartotojų lūkesčius. Tačiau teisininko nuomone, šie du gėriai nebūtinai vienas kitam prieštarauja.
Kontekste, kuriame gyvename, sankcijos yra aukščiau negu turistų teisės, ir tas gėris yra svarbesnis negu grąžinti pinigus grąžinti turistams. Jeigu matytume šitoje vietoje, kad grąžinimas pinigų kažkaip pažeistų sankcijas ir darytų įtaką oligarchų interesams, sakyčiau, tikrai negalime jų grąžinti. Bet šiuo atveju, matyt, taip nėra“, – svarsto jis.
Kartu specialistas pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad leidus bendrovei atlikti mokėjimus, jie nepradėtų bent iš dalies keliauti į Rusiją ar pan. Kitaip tariant, būtina kontrolė.
Jo vertinimu, ką galėtų, bet neprivalėtų padaryti Lietuvos institucijos, – parodyti geranorišką iniciatyvą.
„Ką valstybė gali padaryti, turėtų būti kaip geranoriška pagalba, kad „mes padėsime jums su jais kontaktuoti, kad jums pritaikytų išimtį“, – aiškino teisininkas.
Teismas, savo ruožtu, jam neatrodo šiuo atveju efektyvi priemonė.
„Teisė veikia labai lėtai. Teisingumas per teismą yra labai lėtas. Vartotojai (tai yra, VVTAT – red.) greičiau nagrinėja, jie irgi užkrauti ginčais, neturi pakankamai darbuotojų, skundų yra daug“, – pažymi ekspertas.
Institucijų atsakymai
Pateikiame įstaigų, į kurias kreipėmės komentaro ir kurios atsakė į paklausimą, paaiškinimus:
Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Ministerija pasiūlė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
„Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) taikomos sankcijos Lietuvoje nėra privalomos, todėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) jų įgyvendinimo neprižiūri, duomenų nerenka ir Lietuvos teisės aktais nėra įpareigota priimti sprendimų dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų. Dėl banko dalykinių santykių su klientais politikos reikėtų kreiptis į banką“, – pažymi FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė.
Lietuvos bankas (ištrauka iš laiško bendrovei „TT Baltics“ SIA)
„(…) Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais tokių išimčių ar leidimų išdavimas nėra priskirtinas ir Lietuvos banko kompetencijos sričiai.
(...) Lietuvos bankas neturi teisės aktuose nustatytų įgaliojimų Bankui („Citadele“ – red.) teikti privalomų nurodymų dėl Lietuvos Respublikoje neprivalomų sankcijų netaikymo ir (ar) dėl mokėjimo operacijų įvykdymo, ir (ar) kitaip užtikrinti mokėjimo operacijų, galimai draudžiamų šiomis Banko įgyvendinamomis sankcijomis, įvykdymo.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos bankas yra atkreipęs finansų rinkos dalyvių dėmesį, kad pastarieji neturi piktnaudžiauti rizikos valdymu ir (ar) sankcijų įgyvendinimu, bei, esant galimybėms, turi atsižvelgti ir užtikrinti klientų interesus“, – rašoma laiške.
Užsienio reikalų ministerija
„Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) yra kompetentinga institucija, kuri koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, todėl maloniai rekomenduojame dėl atsakymų kreiptis į FNTT.
Taip pat atkreipiame jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos institucijos negali įtakoti JAV OFAC ar kitų struktūrų sprendimų dėl konkrečių sankcijų taikymo atskiriems subjektams“, – komentuoja URM.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
„Situacija dėl „TT Baltics“ VVTAT žinoma jau nuo pirmųjų dienų, kai bendrovei buvo nustatyta sankcija. Kadangi kelionių organizatorius „TT Baltics“ yra įsteigtas Latvijoje, VVTAT nuolat palaikė ir iki šiol palaiko ryšius su kolegomis iš atitinkamos Latvijos institucijos, o gegužės mėnesį „TT Baltics“ klausimas buvo svarstytas ir susitikus gyvai su Latvijos ir Estijos kolegomis“, – rašo tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.
Anot jos, VVTAT iš savo pusės stengiasi padaryti viską, kad turistai atgautų sumokėtus pinigus. Siekiant sklandaus proceso, teikė informaciją Latvijos kolegoms, tikslinosi turistų sąrašus, teikė informaciją Lietuvos turistams, atsakinėjo į jų paklausimus.
„Šiuo metu, sustabdyti mokėjimai dėl tam tikrų procedūrų, tačiau tai nėra VVTAT kompetencija. Vis dėlto, bendradarbiaujame su įvairiomis atsakingomis institucijomis, kad visi likę mokėjimai Lietuvos turistams būtų greičiau grąžinti“, – sako tarnyba.
Lietuvos turizmo asociacija
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigė, kad į asociaciją kreipėsi ne bendrovė, o asociacijos nariai, bendradarbiaujantys su šia kelionių organizatore. Atitinkamai, asociacija kreipėsi į valstybines institucijas siekdama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, kurioje nukentėjo Lietuvos keliautojai.
Būtina pažymėti, jog analogiškoje situacijoje Latvijoje atsidūrusiems keliautojams pinigai grąžinti jau prieš kurį laiką, tad šioje situacijoje sankcionuojami ne tik naudos gavėjai, bet ir Lietuvos keliautojai, kurie įsigijo keliones iš minėto kelionių organizatoriaus“, – sako M. Rainytė-Plepienė.
Anot jos, galiojančioje Turizmo įstatymo redakcijoje yra numatyti saugikliai, kurie apsaugotų vartotoją Lietuvoje registruoto kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (Turizmo įstatymas neapima ne Lietuvoje registruotų kelionių organizatorių veiklos reguliavimo), tačiau nėra numatyta papildomų priemonių, jei būtų paskelbtos sankcijos kelionių organizatoriui ar jo akcininkui.
„Lietuvos turizmo asociacija inicijavo pasitarimą, kuriame su valstybinių institucijų atstovais diskutavome apie galimų saugiklių įdiegimus, jog ateityje analogiškoje atsidūrę Lietuvos vartotojai būtų kiek galima labiau apsaugoti“, – sako ji.
M. Plepytė-Rainienė teigia, kad vartotojų teisių atstovavimas būtų gerokai paprastesnis, jei kelionių organizatorius būtų registruotas Lietuvoje.
„Nevilties situacija“
„TT Baltics“ atstovė R. Barisienė sako suprantanti, kad valstybės institucijos dirba pagal tokią tvarką, už kokią atsakingos, tačiau bendrovę irgi reikėtų suprasti, nes neaišku, ką daryti šioje „nevilties situacijoje“.
„Daug nukentėjusių žmonių, kam neįvyko kelionės, jiems reikia duoti atsakymus. Dirbančių žmonių skaičius jau sumažėjo, nes žmonės negauna algos. Net su darbuotojais, kurie išėjo iš darbo, kuriems privalu išmokėti nepanaudotas atostogas ir viską – ir su jais negalime atsiskaityti“, – sako R. Barisienė.
Anot jos, kreiptasi ir į Lietuvos turizmo asociacijas, jos taip pat stengiasi tarpininkauti.
Bendrovė informavo portalą, kad nuo kovo Latvijoje registruota bendrovė yra gavusi ir užregistravusi, bei gavusi FNTT leidimus grąžinimui pagal 1744 grąžinimų prašymus, bendrai apie 666 tūkst. eurų sumai.
Iš užregistruotų prašymų pagal 299 prašymus įmonė jau atliko grąžinimus 217 tūkst. eurų sumai. Tad liko grąžinti apie 450 tūkst. eurų. Nukentėjusių keliautojų skaičius (apytikslis) yra apie 6 tūkst. žmonių.
Lietuvoje dabar likę dirbti 3 darbuotojai (dar du yra dekretinėse/vaiko priežiūros atostogose). Visi darbuotojai Lietuvoje nuo birželio negauna darbo užmokesčio.
Latvijoje atsakinga institucija FKTK suteikė leidimą vykdyti grąžinimus/mokėjimus pagal JAV OFAC sankcijas, bet tik Latvijoje. Todėl kaimyninės šalies vartotojams jau atlikti grąžinimai už neįvykusias keliones.
