Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, kad dėl Rusijos veiksmų energetikos rinka reaguoja stipriai.
„Šildymo sezonui kainos įvairių kuro rūšių yra pakilusios keletą kartų lyginant su praėjusiais metais, dujos – apie triskart, o biokuras – apie du kartus. Dėl to siūlomi tam tikri papildomi sprendimai.
Žiūrint į tas tendencijas dėl įvairių kuro rūšių kainų tendencijų tarptautinėse rinkose, manome, kad šildymo kainos atskirose savivaldybėse keisis nuo praėjusio šildymo sezono, tikėtina, kad jos bus didesnės. Kaip konkrečiai kaina atrodys, priklausys nuo kuro rūšių naudojimo konkrečioje savivaldybėje. Tikėtina, kad ir galutinės kainos augs“, - sakė ji.
Kalbėdama apie šį šildymo sezoną, ministrė teigė, kad bus siūloma pratęsti PVM lengvatą šildymui dar dviems sezonams. Valstybės biudžeto netekimai per dvejus metus sieks apie 110 mln. eurų.
„Kadangi nustatytos dujų ir elektros kainų kompensacijos galioja iki metų pabaigos, tuo tarpu praėjusį sezoną buvo taikyta papildoma priemonė – PVM lengvata centralizuotai teikiamam šildymui. Buvo nustatytas galiojantis lengvatinis 9 proc. tarifas bus kompensuojamas ir žmonėms bus kompensuojama ši dalis, o žmonės gaus natūraliai mažesnes sąskaitas su nuliniu PVM.
Atsižvelgiant į rinkos analizę ir dabartines kainas, šis siūlymas yra teikiamas dar dviem šildymo sezonams. Tai reiškia, kad galiotų nuo šių metų spalio 1 dienos iki 2023 metų balandžio 30 d. ir kitų metų šildymo sezonui. Toks siūlymas daromas atsižvelgiant į tendencijas, kadangi matome, kad energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką.
Atsižvelgiant į šį siūlymą matome, kad kaštai šiam šildymo sezonui bus apie 54 mln. Eur mažesnės biudžeto įplaukos, dar kitam – 57 mln. Eur“, - teigė ministrė.
Taip pat 2023 m. naujame biudžete, pasak ministrės, numatomas subalansuotas gyventojų pajamų didinimas, dalinis energijos kainų kompensavimas.
Konkretesnis modelis bus matomas vėliau, teigė ministrė.
„Numatoma išlaikyti padidintą krašto apsaugos finansavimą“, – sakė ji.
Ministrė patikino, kad naujų mokesčių nuo kitų metų valdžia įvesti neplanuoja.
„Noriu priminti, kad yra Konstitucinio teismo sprendimas, kad daugiau jokių mokesčių papildomų su biudžeto teikimu būti nebegali, todėl jokių mokesčių didinimų, įsigaliojančių nuo 2023 m., atnešti tikrai neplanuojame“, – sakė ji.
Paklausta, kodėl buvo nuspręsta PVM lengvatą taikyti visiems gyventojams, ministrė teigė, kad šiuo atveju reikia žiūrėti į pačią prekę.
„PVM lengvatos yra taikomos prekei, o ne pagal tai, kas prekę perka, bet pagal tai, kokia prekė yra.
Toks būdas pasirinktas todėl, kadangi PVM lengvata, kai ji yra nustatoma reguliuojamų kainų sistemoje, tikėtina, kad visa nauda, kuri ateina iš sumažintų mokesčių, tiesioginiai pasieks gyventojus“, – aiškino G. Skaistė.
Kreivys: šilumos tiekėjams bus sudarytos lankstesnės sąlygos
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad siekdama sumažinti šilumos kainas gyventojas Vyriausybė imasi palengvinti dujų pakeitimą mazutu šilumos tiekėjams ir didinti biokuro pasiūlą.
„Vyriausybė priims sprendimus, kuriais šilumos tiekėjams bus sudarytos lankstesnės sąlygos sudaryti mazuto pirkimo sandorius neskelbiamų derybų būdu, su sąlyga, kad tai bus naudingiau. Dujų pakeitimas mazutu vien Vilniuje sutaupys apie 100 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Kreivys.
Anot jo, šiuo metu gal galėtų mazutą kūrenti Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys, bet šiuo metu jie tokiu planų neturi.
„Pasiūlymas deginti dujas vilniečiams skambėtų daugiau negu patetiškai, o mazuto deginimui instaliuoti filtrai ir manau, kad tarša bus minimali“, – sakė ministras.
„Antra didžiulė kryptis – biokuro pasiūlos didinimas. Vyriausybės nutarimu Valstybinių miškų urėdijai pavesta ypatingos skubos tvarka ruošti biokurą. Urėdijai keliamas tikslas šiam sezonui patiekti tiek žaliavos, kad būtų pakeistas importas iš Rusijos ir Baltarusijos“, – kalbėjo ministras.
Jis primena, kad iki šiol urėdija parduodavo tik žaliavinę medieną. Nutarimu pavedama jai pradėti gaminti ir biokurą. Bus nustatyta, kad bent 20 proc. VMU pagamintos produkcijos būtų skirta biokuro produkcijai.
Ministro teigimu, VMU turėtų aktyviau turėtų aktyviau dalyvauti rinkoje, sumažinti spekuliacines intencijas.
Vertindamas nulinio PVM centriniam šildymui pratęsimą, D. Kreivys plačiau siūlymo nekomentavo. Dėl klausimo apie galimą PVM lengvatą elektrai, jis pabrėžė, kad tai yra bendro biudžeto klausimas.
Kalbėdamas apie diskusijas Europos Sąjungoje, kaip mažinti elektros kainas, jis teigė, kad Europos Komisijos pasiūlymas, jog kiekviena šalis apribotų pelnus iš nedujinių energijos šaltinių ir juos padalintų energijos vartotojams – Lietuvos netenkina, nes šalis pasigamina mažai elektros.
„Gaminamos tiki 20-30 proc. elektros. Čekijos pasiūlymas yra uždėti ribas dujoms, kurios naudojamos elektros gamybai – toks pasiūlymas mums priimtinas. Tuomet europinis finansavimas galėtų ateiti į finansavimą tų „lubų“, – sakė D. Kreivys.
„Panašu, kad šioje Energetikos Taryboje konsensuso nesurasime (...) greičiausiai sprendimai bus priimami Vadovų Taryboje“, – teigė ministras.
Jis neprognozavo, kaip mažėtų energijos kaina priėmus Čekijos siūlymą.
„Tas variantas, už kurį Lietuva pasisako, šalies biudžetui nekainuotų“, – komentavo D. Kreivys.
Sulauks kompensacijų, ratas plėsis
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad bus plečiama šildymo mechanizmo kompensacijų aprėptis.
„Norėčiau pabrėžti, kad šildymo kompensacijų mechanizmas yra toks, kad apsaugo Lietuvos gyventojų pajamas ir negali būti sumokėta už šildymą daugiau nei 10 proc. žmogaus arba namų ūkio pajamų, išskaičiavus valstybės remiamų pajamų dydžio paramą namų ūkiui ar gyventojui.
Valstybės remiamų pajamų dydis yra padidintas iki 147 Eur. Praėjusiais metais jis siekė 128 Eur, todėl vien tik šio dydžio padidinimas sąlygoja, kad šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo apie 60 proc.
Nepriklausomai nuo to, kokia artimiausią sezoną bus šildymo kaina, šis mechanizmas apsaugos didžiąją dalį gyventojų ir jų pajamų, kad jų galėtų likti kitų sąskaitų padengimui“, – teigė ji.
Ministrė teigė, kad šiuo metu tarp institucijų derinama, jog tiems patiems šildymo kompensacijų gavėjams antrą kartą per sezoną vėl nebereiktų kreiptis kompensacijos.
„Parama dirbantiems žmonėms būtų skiriama visam šildymo sezonui. Taip pat atsiranda nuostata, kad kreiptis dėl kompensacijos galima nebūtinai prasidėjus sezonui, bet ir mėnesį iki šildymo sezono pradžios. Vadinasi, maždaug rugsėjo viduryje žmonės galės kreiptis į savivaldybę“, – aiškino M. Navickienė.
Taip pat ji pabrėžė, kad šią kompensaciją galės gauti ir uždirbantys vidutinį darbo užmokestį.
