Laukia lūžio taškas
Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas kalbėjo, kad rudeniui įpusėjus verslo taupymas bus neišvengiamas, tačiau, galiausiai, viskas priklausys nuo konkrečios įmonės pobūdžio.
„Pavyzdžiui, jei imsime gamybines įmones, akivaizdu, kad kur yra konvejeris, nuoseklus darbas, iš namų to nepadarysi, bet jei kalbėsime apie administracinį aparatą, tai visko gali būti.
Dabar profsąjungos labai kelia klausimus, kad jeigu darbuotojas dirba iš namų, darbdavys turi kompensuoti kaštus. Bet čia viskas priklausys nuo santykių tarp įmonės ir darbuotojo.
Aš manau, kad tai bus lūžio taškas, kuris aiškiai parodys kiek pas mums svarbi socialinė atsakomybė, kiek svarbus komandinis žaidimas, ar yra mobingo apraiškos.
Manau, kad laimės tos įmonės, kurios į darbuotoją žiūri ne kaip į instrumentą, bet kaip į komandos ar šeimos narį. Kitaip tariant, išsilaikys tie, kurie sugebės mobilizuotis ir maksimaliai sumažinti sąnaudas“, – sakė jis.
D. Arlauskas sutiko, kad verslas, keičiantis situacijai ir augant kaštams, gali prašyti darbuotojų daugiau dirbti iš namų, tačiau taip pat minėjo, kad tokiais atvejais lauktų kompensacijos už patirtus kaštus.
„Įmonės darbuotojams apmoka sąskaitas už telefonus, automobilius, investuoja į darbuotojų sveikatos draudimą, prisideda prie pensijos trečios pakopos fonduose, suteikia galimybė lankytis sporto klubuose....
<...> Svarbiausia bus požiūris į darbuotojus, čia yra esminis dalykas. Nes jei nebus darbuotojų, nebus reikalingos ir inovacijos“, – sakė jis ir dar kartą pabrėžė, kad šiuo atveju reikės labai gero dialogo.
„Tai neturi būti „komanda“ iš viršaus“, – pridūrė darbdavių atstovas.
Ruginienė: turės būti kompensacijos
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė taip pat sutiko, kad kol kas kalbėti apie kaštus taupantį privatų verslą dar yra anksti.
Pasak jos, kol kas kalbos apie tai girdėti tik iš viešojo sektoriaus atstovų.
Ji tikino norinti akcentuoti, kad higienos normų darbo vietose kol kas niekas nepakeitė ir, kad ir kaip verslas norėtų sutaupyti, jos turėtų būti išlaikytos tinkamos.
„Jokiu būdu negali būti, kad bus dirbama šaltyje ar tamsoje. Tai jau būtų nenormalu.
Kalbant apie darbą iš namų, tai taip pat gali būti vienas iš taupymo elementų, tačiau, mūsų požiūriu, komunaliniai kaštai turėtų būti kompensuojami. Per pandemiją turėjome tokią praktiką, kad buvo mokamas fiksuotas kompensacinis priedas padengti interneto ir kitoms išlaidoms.
Negali taupyti darbuotojų sąskaita, jeigu tu jiems nekeli atlyginimo ir dar prašai susimokėti, kas iš esmės yra darbdavio pareiga“, – kalbėjo atstovė.
Jos teigimu, darbdaviai gali prašyti darbuotojų dirbti iš namų, tačiau šiandien dar neaišku, kokie tiksliai scenarijai laukia.
„Gali būti, kad tai dar tik įsivažiuoja, bet manau, kad darbdaviai gali ir prisibijoti imtis tokių veiksmų, nes gerų specialistų trūksta.
Jie negali rizikuoti. Jeigu vienas darbdavys kompensuos darbą namuose, o kitas – ne, tai tas žmogus gali ir perbėgti“, – teigė I. Ruginienė.
Darbą iš namų mato kaip išeitį
Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas Gintaras Neniškis LNK žinioms teigė, kad šiuo metu siekiant taupyti tiek su biudžetinėmis įstaigomis, tiek su privačiomis įmonėmis diskutuojama dėl galimo nuotolinio darbo.
Pasak jo, kai žmonės mažiau važiuoja į darbą, daugiau praleidžia darbuodamiesi nuotoliniu būdu, tada galima sutaupyti tiek dėl apšvietimo, tiek dėl kompiuterinės įrangos naudojimo.
„Svarstome apie tokias galimybes, galbūt prailginti ir tas vadinamąsias ilgąsias atostogas, kai išpuola ilgieji šventiniai savaitgaliai, kad dieną prieš ir po žmonės dirbtų per nuotolį, kad būtų galima taupyti tiek elektros, tiek šilumos energiją“, – sakė G. Neniškis.
Paklaustas, ar savivaldybė pati parodys pavyzdį, kaip taupyti, jis teigė, kad didžiausias galimybes, kaip sutaupyti, ir mato nuotoliniame darbe.
„Kad mažiau žmonių yra darbo vietoje, mažiau įjungta šviesa, mažiau kompiuterinės įrangos <...>“, – sakė jis bei prasitarė ir apie tokias dienas, kai būtų galima prisukti ir šildymą.
„Apie tai taip pat galvojama, diskutuojama“, – teigė G. Neniškis.
Iniciatyvų taupyti tik daugės
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiuaus teigimu, šiuo metu dalis biurų valdytojų yra paskendę skaičiavimuose bei strategijose, kaip reikės dirbti įpusėjus rudeniui.
„Natūralu, kad žmonės į biurus grįš rudeniop, o dar niekur nėra dingusi ir COVID šmėkla.
Dalis kompanijų darbuotojus skatina dirbti miksuotu režimu, dalį laiko iš biuro, dalį – iš namų, o energijos kaštų klausimas ir pikiniai skaičiai, kurie buvo pademonstruoti visai neseniai, sukurs dar daugiau poreikio galvoti, kaip sutaupyti ir ką sugalvoti“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie taupymą M. Statulevičius aiškino, jog pirmiausia įmonės tam ieškos vidinių rezervų, kaip, tarkime, sprendimų taupant elektrą ar diegiant judesio sensorius, o kita dalis nurodymų ar rekomendacijų ateis ir iš Europos.
„Tarkime, kaip mažinti patalpų temperatūrą ar naudoti mažiau kondicionavimo.
O jeigu dalies darbuotojų tos sąlygos netenkins ir jie sakys, kad nenori dirbti, kai yra 19 laipsnių, o jiems geriau 22 laipsniai, tuomet ir bus ieškoma individualių sprendimų.
Dabar darbuotojų išsaugojimas yra labai svarbu, nes visi medžioja talentus.
Kita vertus, jei žmogus dirba iš namų, jam gal reikės kompensuoti tam tikrus kaštus, nes jis naudos elektrą. Manau, kad tai bus susitarimo reikalas ir pirmieji du rudens mėnesiai parodys, apie ką mes čia kalbame ir kokios iniciatyvos atsiranda“, – sakė jis.
Scenarijaus, kad darbdaviai gali prašyti darbuotojo dirbti iš namų, kaip teigė, tikrai galimas.
„Tai vyko ir per COVID, įmonės tai kompensuodavo tiesioginiais ar netiesioginiais būdais. Žinoma, patalpų nuoma vis tiek kainuoja, tai yra ir noras tą žmogų turėti vietoje“, – teigė jis.
„Neatmesčiau, kad bus įvairių iniciatyvų, nes apie tai kalbama tiek Europoje, tiek pasaulyje ir, manau, kad dalį mes jų persikelsime ir pas save į Lietuvą“, – teigė M. Statulevičius.
VDI skundų kol kas negavo
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja – vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė aiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu skiriant dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys darbuotojui turi suteikti darbo priemones.
„Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.
Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Taigi, darbdaviui kyla pareiga suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones.
Kitu atveju, jeigu darbuotojas dėl tokio darbo pobūdžio patiria tam tikrų išlaidų, darbdavys turi šias išlaidas kompensuoti“, – teigė specialistė.
Kaip patikino, tokiomis išlaidomis galėtų būti laikoma ir darbui išnaudojamos elektros kaštų padengimas.
„Kompensavimo klausimus šalys turėtų sutarti abipusiu susitarimu.
VDI nėra gavusi skundų, susijusių su elektros išlaidų kompensavimu.
Pažymime, kad nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantys sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose nagrinėjami darbo ginčų komisijoje, todėl jeigu darbdavys nekompensuoja darbuotojo patirtų išlaidų, darbuotojas turi teisę su prašymu kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – teigė VDI atstovė.
