Didžiausias dėmesys – energetikai
Premjerė Ingrida Šimonytė žiniasklaidai jau anksčiau sakė, kad energetikos kainų suvaldymas kitų metų valstybės biudžete bus pagrindinis prioritetas. Tokią pačią informaciją „Delfi“ pateikė ir Finansų ministerija.
Taip pat buvo aiškinta, kad vartotojai ir kitąmet turės prisiimti dalį didėsiančių išlaidų už elektrą, o valstybė, kaip ir šiemet, dalį jų kompensuos, tačiau kol kas neaišku, koks bus kompensacijos dydis, skelbė BNS.
Neseniai buvo užsiminta, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitų metų biudžete bus skirta nuo 0,5 iki 1 mlrd. Eur. Teigta, kad jo projektą Vyriausybė jau rengia ir tik jį parengusi ketina pristatyti prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimo opozicijai.
„Akivaizdu, kad dalis kainos padidėjimo, kaip ir nuo liepos 1 dienos, bus perkelta vartotojams, o visa likusi kainos dalis nuo rinkos kainos bus kompensuojama pagal tai, koks yra vartotojo susitarimas su tiekėju: jei vartotojo turima elektros kaina yra mažesnė nei visuomeniniame tiekime, kompensacija irgi bus mažesnė“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė I. Šimonytė, rašė BNS.
Finansų ministerija „Delfi“ taip pat patikino, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą.
„Biudžeto projektas šiuo metu rengiamas, atliekami įvairūs skaičiavimai ir tuomet, kai rugsėjo viduryje bus atnaujintos ekonominės projekcijos, aiškiau matysime situaciją ir tik tuomet sprendimai bus priimti, kartu numatant ir kompensacijos mechanizmus.
Taip pat primename, kad tiek dujų, tiek elektros visuomeninio tiekimo kainos yra nustatytos pusei metų iki 2022 metų pabaigos, o kiti priimti sprendimai infliacijos švelninimui tik dabar pasiekė ekonomiką, pvz., nuo birželio padidintos pensijos, nuo liepos – energijos kainų kompensavimas, kitos paramos verslui priemonės taip pat startuoja tik dabar.
Todėl, kaip minėjome, visi kiti nauji skaičiavimai, kiti kompensacijų mechanizmai yra skaičiuojami kitiems metams, kuomet nuo sausio 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vėl nustatinės naujas kainas“, – teigė Finansų ministerija.
Visgi, kad tiek pinigų biudžete kompensacijoms savaime neatsiras, ministerija sutinka. Buvo patvirtinta, kad valstybei norint gyventojams kompensuoti energijos kainas, bus skolinamasi.
Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas pažymi, jog biudžeto pajamų augimas šiais metais taip pat išlieka pakankamai reikšmingas. Pasak jo, vien pridėtinės vertės mokesčio per pirmą pusmetį buvo surinkta 24,9 proc. daugiau nei prieš metus.
Didės MMA ir NPD
Šiuo metu Trišalėje taryboje intensyviai diskutuojama ir dėl to, kaip nuo Naujųjų turėtų atrodyti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) uždirbančių gyventojų algalapiai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė aiškino, kad MMA negali būti mažesnis negu 867,67 euro, kokį anksčiau siūlė ir Lietuvos bankas. Birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje tuomet buvo pasiūlyta nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, kas sudaro 18,9 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlė, kad MMA popieriuje galėtų kilti 70 eurų, o NPD – 200 eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sakė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Pasak G. Skaistės, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu. Tokios pozicijos laikosi ir Finansų ministerija.
Kad kitų metų biudžete matysime tiek MMA, tiek NPD didinimą, sutiko ir BFK pirmininkas M. Majauskas.
„Ateinančių metų biudžetas Seimui turėtų būti pateiktas spalio 18 d., kuriame bus numatytas NPD, atlyginimų viešajame sektoriuje, minimalios mėnesinės algos, socialinių išmokų ir pensijų didinimas.
Konkrečius parametrus nustatys Vyriausybė atsižvelgdama į valstybės finansinius pajėgumus ir makroekonomines prognozes“, – teigė jis.
Pasak politiko, būtina atkreipti dėmesį, jog pensijų ir MMA didinimas yra iš anksto sutartas ir įtvirtintas formulėmis, kurių rezultatas didžiąja dalimi priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio augimo.
Visgi, sparčiai augant minimaliai algai, kaip teigė, susidursime su keliais iššūkiais.
„Visų pirma, spartus minimalaus atlyginimo augimas pralenks dalį žmonių dirbančių kvalifikuotą darbą ir gaunančių artimą minimaliam atlyginimui darbo užmokestį.
Todėl atitinkamai reikės papildomai didinti atlyginimus ir jiems, siekiant išlaikyti darbuotojus ir užtikrinti, jog atlyginimas atitiktų kuriamą pridėtinę vertę.
Antras iššūkis, kaštų augimas smulkiam ir vidutiniam verslui, kur nekvalifikuoto darbo sąnaudos sudaro reikšmingą išlaidų dalį. Todėl atitinkamai turės būti didinamas ir NPD, kuris mažintų mokestinę naštą verslui ir tuo pačiu skatintų žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų“, – įspėjo M. Majauskas.
Kompensacijos šildymui – ir kitąmet
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai patvirtino, kad kitąmet gyventojai ir toliau galės pasinaudoti kompensacijomis šildymui.
„Taip, kompensacijos už būsto šildymą bus teikiamos ir ateinantį šildymo sezoną.
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. pajamų, iš kurių atimamas VRP dydis: šeimai – po 2 VRP dydžius (nuo 2022-06-01 – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui, vienam gyvenančiam asmeniui – 3 VRP dydžiai (nuo 2022-06-01 – 441 Eur).
Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, dirbantiems asmens į pajamas neįskaitoma dalis darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.), taip pat išmoka vaikui (vaiko pinigai). Pvz., jei 3 vaikus augina vieniša mama/tėvas, neįskaitoma 40 proc. darbo užmokesčio“, – aiškino ministerija bei patikslino, kad skaičiavimai rodo, jog dėl kompensacijos galės kreiptis ne tik pensinio amžiaus ar MMA uždirbantys gyventojai, tačiau ir vidutinį darbo užmokestį gaunančios ir vaikus auginančios šeimos.
Taip pat buvo teigta, kad ateinantį šildymo sezoną kompensacijas gaus daugiau žmonių ir gavėjų ratas prasiplės maždaug penktadaliu, 21 proc.
Ministerijos duomenimis, I-ąjį šių metų pusmetį išlaidos būsto šildymo išlaidų kompensacijoms sudarė 28,5 mln. Eur.
Siūlytų svarstyti apie mokestines korekcijas
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas užsiminė, kad šiuo metu naujų visuotinių mokesčių įvedimui nėra tinkamas laikas, tačiau, kaip pridūrė, nedideles mokestines korekcijas galima būtų apsvarstyti dar šiemet.
„Esamo NT mokesčio pajamų perdavimą savivaldybėms.
Šis sprendimas galėtų būti įgyvendintas kartu su fiskalinės drausmės pataisomis, kurios atlaisvintų savivaldai galimybes skolintis ES projektams. Tai palaipsniui didintų savivaldybių savarankiškumą ir padėtų kurti darbo vietas regionuose.
Seniai laikas įtvirtinti investicines sąskaitas, kurios sudarytų galimybę nedideles sumas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių, kol neišsiimi pinigų arba nesueina pensijinis amžius.
Taip pat reikėtų peržiūrėti notarų, antstolių bei advokatų apmokestinimą. Ne paslaptis, jog būtent šių profesijų atstovai, gaunantys išskirtinai dideles pajamas, sumoka neįtikėtinai mažus mokesčius, reikšmingai mažiau nei moka mokytojas, gydytojas ar policininkas“, – sakė jis.
Politikas kalbėjo, kad, jo nuomone, ir toliau verta nuosekliai didinti NPD mažinant darbo santykių apmokestinimą.
„Skirtingai nei atskirų produktų ar paslaugų mokestinės lengvatos, darbo santykių mokesčių mažinimas leidžia patiems žmonėms pasirinkti, kaip jie nori išleisti savo sunkiai uždirbtus pinigus.
Turėtume užbaigti diskusiją ir dėl PVM metinės apyvartos ribos padidinimo nuo 45 000 iki 55 000 eurų, kuri taikoma tampant PVM mokėtoju.
Tai būtų naudinga mažoms įmonėms, ypač smulkųjį verslą vykdantiems fiziniams asmenims, ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, taip pat asmenims, kurie verčiasi paslaugų, už kurias atskaitomos sąlyginai nedidelės PVM sumos, teikimu galutiniams vartotojams. Galimybė nesiregistruoti PVM mokėtojais iki 55 000 eurų metinės apyvartos ribos šiems verslo subjektams sumažintų administracinę ir mokestinę naštą“, – teigė jis.
Finansų ministerija pateiktame komentare teigė, kad naujų mokestinių projektų nuo Naujųjų neplanuoja.
„Yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kad nauji mokesčiai nuo priėmimo gali įsigalioti ne anksčiau nei po 6 mėn., todėl drauge su biudžetu nuo Naujų metų įsigaliojančių papildomo apmokestinimo projektų neplanuojame“, – teigė ministerijos atstovai.
Paluckas: pinigų visiems neužteks
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas sutiko, kad pagrindiniai iššūkiai kitų metų biudžete suksis apie energetiką, tačiau I. Šimonytės įvardytą sumą, kuri galėtų būti skiriama kompensacijoms ir siektų nuo 0,5 iki 1 mlrd. Eur, vadino spekuliacijomis.
„Ar čia tokia 500 mln. Eur paklaida? Daugiau nei 600 mln. mes išleidome šiais metais kompensacijoms, dujoms, elektrai. Tai dabar dujų kaina yra beveik 7 kartus didesnė nuo praėjusio sezono, biokuro – 4,5 karto <...>.
Matyt skaičius suksis apie daugiau nei milijardą, o įvertinus biudžeto galimybes, aišku, teks skolintis ir garantuotai didinsime valstybės skolą.
Iš PVM turime viršplanines pajamas, bet, atitinkamai, reikia suprasti, kad krinta ir euro perkamoji galia <...>. Vadinasi, reikės skolintis ir didinti valstybės skolą <...>“, – sakė G. Paluckas.
Politikas pabrėžė, kad dėl energetinės krizės yra pamirštas ir dar vienas dalykas, kad yra užsimota vykdyti ne vieną reformą, kurioms pinigų kitąmet nebeliks.
„Tai nuo valstybės tarnybos reformos, kurios darbuotojai pagal savo darbo užmokestį tampa nekonkurencingi <...>.
Antras dalykas, švietimo reforma. Jeigu tam nebus skirta aiškių išteklių, reforma ne tik nepavyks, bet ir išsprogdins bet kokius Vyriausybės politinio palaikymo akademiniame sektoriuje likučius.
Taip pat dar jėga prastumta sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Ten prižadėta krūva pinigų, kad bus finansuota, investuota, bus plėtojama ambulatorinė grandis... tai jei čia nebus finansavimo biudžete, čia bus didžiulė apgavystė. <...>
Aš garantuoju, kad reformoms neliks pinigų“, – sakė G. Paluckas ir jas vadino „dar vienu popieriumi, kuris liks neįgyvendintas.“
