„Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas BNS patvirtino, kad tai nepavojingas, Vakaruose plačiai naudojamas kuras, atitinkantis Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus.
„Lietuvoje jis nebuvo krautas, Latvijoje ir Estijoje krautas. Jis iš viso nepavojingas, supakuotas vakuuminiuose didmaišiuose, vežamas iš Europos Sąjungos, atitinka visus jos aplinkosauginius reikalavimus. Negaliu sakyti, iš kur jis atvežamas, tai konfidenciali informacija, bet galiu pasakyti, kad mūsų bendrovės žmonės važiavo ir žiūrėjo, kaip vykdomas procesas, kad vėliau nekiltų problemų, įsitikinome, kad viskas gerai, tas kuras Vakaruose plačiai naudojamas“, – BNS pasakojo V. Štumbergas.
Pasak jo, šį kurą ketina importuoti „Akmenės cementas“.
„Taip, čia Akmenės projektas, ta medžiaga ateina fasuota, supresuota ir esanti tokiuose didmaišiuose. Tas produktas bus iškraunamas ir vežamas į Akmenę, ten taršūs produktai keičiami, nuo jų nėra tokios taršos“, – sakė V. Štumbergas.
Šiuo metu atliekamas šio kuro krovimo ir sandėliavimo poveikio aplinkai vertinimas. Ataskaitoje nurodoma, kad degiosios atliekos būtų kraunamos pietinėje uosto dalyje, Smeltės pusiasalyje esančiame Jūrų perkėlos terminale.
Vienu metu laivas jų galėtų atgabenti iki 8 tūkst. tonų, terminale būtų kaupiama ir sandėliuojama iki 10 tūkst. tonų, tada perkraunama į vilkikus arba geležinkelio vagonus.
„Akmenės cemento“ pardavimų ir logistikos direktorius Richardas Sudaris teigia, kad kietąjį atgautąjį kurią bendrovė naudos tik kitų metų antroje pusėje, kai bus baigta diegti speciali technologija.
„Kažkiek planuojame ir šių metų pabaigoje, bet viskas priklauso nuo tiekimo grandinių, kurios dabar yra sutrūkinėjusios, ypatingai iš elektrinių. Tiekėjai jokių terminų neduoda“, – BNS sakė R. Sudaris.
Pasak jo, 20 mln. vertės kietojo atgautojo kuro deginimo įrenginiams „Akmenės cementas“ pernai gavo 4,34 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje R. Sudaris gegužę sakė, kad bendrovei per metus reikėtų apie 100 tūkst. tonų tokio kuro, kitais metais juo būtų pakeista 75 proc. gamyboje naudojamų anglių. Anot bendrovės atstovo, jas dabar būtina keisti ne tik taršos, bet ir dėl sparčiai augančios kainos.
„Tai mums išsigelbėjimas – anglies kainas žinote, be to, jau visi pereina prie mažiau taršaus kuro, mes vėluojame“, – BNS sakė jis.
Tarptautinės prekybos analizės portalo „Trading economics“ duomenimis, anglies kaina pasaulio rinkose nuo metų pradžios išaugo 2,4 karto ir šiuo metu siekia 417 JAV dolerių už toną.
Anksčiau R. Sudaris aiškino, jog kietasis atgautasis kuras gaunamas iš atliekų pašalinus viską, kas perdirbama, o likusią masę pavertus granulėmis palaida medžiaga. Lietuvoje tokio kuro niekas negamina – pasak „Akmenės cemento“ atstovo, šis kuras perkamas iš Nyderlandų, deramasi su Lenkijos bei Didžiosios Britanijos tiekėjais.
Registrų centrui pateiktoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje bendrovė nurodė, kad vasarį Vakarų Europoje rasta gamyboje naudojamos akmens anglies alternatyva, tačiau dėl to išaugo produkcijos savikaina ir teko didinti jos kainas.
Pernai „Akmenės cementas“ pagamino 1,35 mln. tonų cemento, arba 11 proc. daugiau nei užpernai, o pardavė 1,36 mln. tonų – 15 proc. daugiau.