„Anksčiau ar vėliau tai įvyks. Ypatingai jeigu vyksta pinigų politikos tolesnė normalizacija, o man šitoje vietoje nekyla klausimų, nes matome, kad infliaciniai procesai įsitvirtino ir išplatėjo ne tik energetikoje, bet ir gerokai plačiau: pramonės prekėse, maisto produktuose, paslaugose“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė LB valdybos pirmininkas.
„To tokio staigaus pokyčio šitoje vietoje nesitikėčiau. Pagrindinei palūkanų normai, kurią nustato Europos centrinis bankas, augant vis tik likvidumas turėtų keistis ir priklausomai, kokie pokyčiai bus toje srityje, pradėsime matyti ne tik paskolų palūkanų normų didėjimą, bet ir indėlių“, – pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu bankuose terminuotų indėlių palūkanų norma svyruoja apie nulį. G. Šimkus taip pat pabrėžė, kad didžioji dauguma indėlių yra neterminuoti, už juos paprastai palūkanos nemokamos.
Pasak jo, gyventojų indėlių bankuose daugėja, bet jų augimo tempas sulėtėjęs.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2021 metų pirmuoju ketvirčiu, gyventojų indėlių bankuose padaugėjo 2,7 mlrd. eurų (14,8 proc.), tuo metu bendrovių – sumažėjo 145,2 mln. eurų (1,5 proc.).
Tačiau per ketvirtį – pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2021-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu, bendras indėlių portfelis sumažėjo 37 mln. eurų (0,1 proc.) iki 35,1 mlrd. eurų: gyventojų – 179 mln. eurų (0,8 proc.), bendrovių – 400 mln. eurų (4,1 proc.). Pastarųjų mažėjo dėl infliacijos, apyvartinių pinigų poreikio ir grąžinamų skolų po pandemijos.
Tuo metu valdžios institucijų ir finansų bendrovių indėliai augo ir atsvėrė gyventojų ir verslo įmonių indėlių mažėjimą.
Einamieji, arba neterminuoti indėliai kovo pabaigoje sudarė 88,4 proc. visų indėlių.