Bankrotų bangos kol kas nėra, bet skolos auga
Laidoje „Piniginiai reikalai“ kredito rizikos bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas kalbėjo, kad kol kas bankrotų skaičius yra santykinai mažas.
„Pagrindinė priežastis, kodėl taip atsitiko yra tai, kad pandemijos metu pagrindinių bankroto kėlėjų, „Sodros“ ir VMI, veiksmai buvo sustabdyti.
Jeigu pažiūrėtume į istoriją, kur analizuojame daugiausia „Sodros“ duomenis, <...> galime matyti, kad pandemijos laikotarpiu susidarė visiškai nauja realybė, susidarė naujas įsiskolinimų kiekis – tai, ko niekas negalėjo suprognozuoti, nors gyvename lūkesčių pasaulyje.
Mus, kaip Lietuvą, labai paveikė tiek pandemija, tiek galime prisiminti politinius Kinijos klausimus, kurie paveikė dalį verslo, tiek Baltarusijos įvykius.
Visiškai netikėtas karas padarė naują situaciją, kas liečia verslo atsparumą. Lietuvius už atsparumą reikia pagirti, nes manau, kad tokių faktorių rinkinukas nusistovėjusiose rinkose, kurios nėra tokios judrios, kaip mūsų, būtų sukėlęs rimtą bankrotų bangą.
Kol kas mes jos dar neturime“, – sakė jis.
„Coface Baltics“ kredito rizikos valdymo departamento direktorius Mindaugas Valskys taip pat aiškino, kad Lietuvos verslas rodo stebinantį atsparumą, tačiau tam yra keleta priežasčių.
Pirmoji, kaip teigė, tai įmonių jau iš ankstesnės krizės išmoktos pamokos.
„Įmonės po jos išmoko ženkliai geriau valdyti savo finansus, įsiskolinimus, pirkėjų rizikos dalį. Todėl čia mes esame pakankamai lankstūs ir stiprūs.
Kitas momentas, Lietuva ir visos Baltijos šalys, kaip Europos dalis, vis dar konkuruoja su didele Vakarų Europos dalimi, o mes vis dar turime konkurencinius pranašumus, kaip pigesnė darbo jėga ir kt. Šiai dienai nėra išskirtinumo, kad Lietuva ar kitos Pabaltijo šalys būtų prastesnėje situacijoje. Priešingai, jos yra geresnėje situacijoje nei Vakarų Europos įmonės, kur mes jau matome stringančius ir atsiskaitymus.
Jeigu žiūrėtume į mūsų gaunamą skolų statistiką, pagrindinis skolų srautas yra iš eksporto šalių. Kalbant apie Pabaltijo šalis, mes neigiamų ženklų nematome, todėl galime teigti, kad įmonės gerai laikosi“, – aiškino jis.
Paprašytas patikslinti, ką reiškia minėtos „eksporto šalys“, jis teigė, kad skolos auga iš Vakarų ir Pietų Europos šalių.
„Šalyse, kur yra nusistovėjusi ekonomika, jiems yra pakankamai sudėtinga reaguoti į greitai besikeičiančią verslo aplinką, o dabar yra n veiksnių, kurie daro įtaką įmonių pelningumo rodikliams.
Įmonės, kurios negeba lanksčiai prisitaikyti, pradeda jausti neigiamą visos ekonominės aplinkos situaciją“, – sakė M. Valskys ir pridūrė, kad kalbant apie skolų lygį, padidėjimas su ankstesniais dviem metais yra jaučiamas.
„O jei lygtume tą lygį su 2018-2019 m., kai nebuvo pandemijos, tai jis yra normaliame lygyje. Tiesiog matome tendenciją ateinančią būtent iš ten, o ne iš Pabaltijo šalių“, – aiškino jis.
Pasak jo, bendrai situacija šiai dienai nėra kritinė ir yra kontroliuojama.
„Bet, kad tendencija yra blogėjanti, akivaizdu. Žiūrint į rudenį, laukia sunkesnis laikas negu yra šiai dienai“, – apibendrino pašnekovas.
Rudenį – niūresnis vaizdas
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikino, kad pandemijos metu nuo bankroto įmones gelbėjo į pagalbą mesti pinigai.
„Tiek Centrinis bankas ėmėsi labai agresyvaus kiekybinio skatinimo ir palūkanų normas laikė žemas, tiek Vyriausybės liejo pinigus į ekonomikas, stengėsi padėti išsaugoti darbo vietas, buvo įvairių likvidumo paskolų, kad įmonės turėtų apyvartinių lėšų ir dėl paklausos užšaldymo nebūtų priverstos bankrutuoti.
Nors tokia aplinka iš fasado yra puiki, matyt, užmaskuoja tam tikras vidines kai kurių įmonių ar sektorių problemas, kurios nukeliamos į ateitį. Kuomet aplinka pasikeičia, palūkanų normos kyla, Vyriausybės pradeda galvoti apie savo fiskalinę drausmę, tuomet, natūralu, kad prasideda ekonomikos išsivalymas ir persikrovimas.
Įmonės, kurių verslo modeliai buvo silpni, arba jos buvo labai stipriai paveiktos, tiek pandemijos, tiek kitų aplinkybių, ilgainiui yra priverstos bankrutuoti“, – sakė ji.
Ekonomistė pridūrė, kad rudenį bus matyti daug nerimo, o praėjusius sėkmingus laikus, kai Lietuva buvo viena įspūdingiausią atsigavimą demonstruojančių ES narių, šiemet reikės primiršti.
„Lūkesčių kreivės keičiasi, turime agresorę kaimynystėje ir karą pašonėje. Pačios įmonės, natūralu, šias grėsmės irgi įskaičiuoja ir investicijų planus persidėlioja atitinkamai, kas reiškia, kad gerokai kukliau, apdairiau ir atsargiau. Planuotis didelę plėtrą, ko gero, taip pat neišeina, nes keičiasi ir paklausa.
Vakaruose matome lėtėjantį ekonomikos pulsą, o tai reiškia gerokai kuklesnį apetitą mūsų prekių ir paslaugų importui iš Lietuvos“, – sakė I. Genytė Pikčienė.
Pasak jos, kalbant apie vidaus rinką, galima matyti, kad rekordinė infliacija užsmaugė vidaus vartojimą ir gyventojai nebėra pajėgūs didinti savo tiek prekių, tiek paslaugų pirkimus realia apimtimi.
„Tad visos šios aplinkybės, įskaitant ir energetikos krizę ir numatomą sudėtingą šaltąjį sezoną, ypatingai, energetikai imliai pramonei, transportui, kuris susiduria su eile iššūkių <...>, tad tikrai sezonas bus sudėtingas ir bankrotų skaičiai nebus tokie palankūs, kaip mini pašnekovai. Rudenį ir žiemą matysime niūresnį vaizdą“, – sakė ekonomistė.
Išskyrė sektorius
Pasak I. Genytės Pikčienės, kad tai, kol vienos veiklos išgyvena smukimą, kitos – pakilimą, nėra naujas dalykas. Ekonomistė čia užsimena ir apie biotechnologijų sektorių.
„Kadangi pandemija vis dar rodo savo veidą, natūralu, kad ir vakcinacijos poreikis bus, reikės testų, tad šiai sričiai dėmesio netrūks“, – sakė ji.
Kaip patikslino, prasčiausias ruduo laukia tų įmonių ir sektorių, kurios itin imlios energetikai.
„Imlūs energetikai sektoriai, įmonės, natūralu, kad sunkiai galės įvertinti ir panešti tokį kainų šuolį, kuris yra ne procentais, o kartais.
Įmonės turės labai planuotis savo poreikį, darbo veiklas ir, atitinkamai, derintis tarpusavyje, nes energetikos paklausia ir lemia kainos didėjimą“, – sakė ji.
I.Genytė Pikčienė išskyrė, kad yra ir tokių ekonominių veiklų, kurios po pandemijos dar taip ir neatsigavo.
„Nepaisant to, kad jos nėra reikšmingos ekonomikos struktūroje Lietuvoje, jos dar kapanojasi iš praeitų problemų, turi susikaupusias skolas, tai viešbučiai ir restoranai. Šis segmentas labai pažeidžiamas ir jautrus, o dabar, kaip matome, šis segmentas susidūrė su naujais iššūkiais – energetikos kainų šoku.
Dėl kaimynės agresorės yra sumažėjęs ir turistų skaičius, o tai apie tolimesnę raidą verčia susimąstyti ne vieną šio sektoriaus dalyvį, čia tikrai gali būti bankrotų atvejų“, – svarstė ji.
S. Žilinskas išskyrė, kad sunkesnis ruduo lauks sektorių, kurie nepatenka tarp pirminių išlaidų vartotojams ir kurie gyventojams nėra labai būtini, tarkime, restoranai.
„Jiems gresia apyvartos mažėjimas“, – sakė jis.
M. Vlaskio teigimu, kaip vienas jautresnių sektorių bus ir statybų. Taip pat, anot jo, išskirti reikėtų jau paminėtus restoranus.
„Didėjančias sąnaudas toliau, tikėtina, didins ir atlyginimų augimas, nes spaudimas juos didinti išliks. Tos įmonės, kurios stipriai priklausomos nuo žmonių darbo jėgos kainos, patirs sunkumų“, – teigė jis.
