„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad inicijuotų bankrotų pirmą šių metų pusmetį gerokai daugiau nei pernai. Tam esą yra kelios priežastys.
„Problemų šaknys buvo pandemijos metu, kai valstybė įvairiomis priemonėmis teikė pagalbą. Jai pasibaigus, nebeteikiant lengvatinių paskolų, mokestinių atidėjimų, kai kurioms įmonėms, kurios nesugebėjo prisitaikyti, turbūt vienintelė išeitis liko bankrotas.
Antrą šių metų ketvirtį galimai galėjome matyti įmonių, kurios nebeturi veiklos perspektyvų, nes jų veiklos modelis buvo priklausomas nuo santykių su Rusija: tarpininkavimas, prekių gabenimas, galbūt tik vienintelė rinka arba galimas tiekėjas iš Rusijos.
Statybų sektorius irgi turi rimtų iššūkių, nepaisant to, kad NT kainos auga. Atrodytų, kad tai puikus gyvenimas, bet žaliavų kainų šuoliai, darbuotojų trūkumas, didelė konkurencija, buvo tokių atvejų, kai įmonės tapo nemokios“, – pasakoja N. Mačiulis.
Anot jo, tikėtina, kad daugiausia bankrutuoja smulkios įmonės.
„Yra specifinių problemų, kurios paveikia smulkesnes įmones, kurios nebuvo tokios konkurencingos ir pasiruošusios dabartiniams iššūkiams.
Bankrotų skaičius nors ir padidėjęs, bet vis tiek nėra toks didelis. Keli šimtai įmonių, inicijuojančių bankrotą per ketvirtį nėra daug, turint omeny, kad kiekvienais metais keli tūkstančiai įmonių stabdo veiklą ir registruoja naujas įmones. Tai natūralus procesas“, – pastebi ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu bankrotų skaičius dar augs.
„Žiūrint į daugelį veiksnių: geopolitines problemas, Lietuvoje išaugusios darbo sąnaudos, sumažėjęs išorinis konkurencingumas, nenustebčiau jei matysime padidėjusį bankrotų skaičių antroje šių metų pusėje ir kitais metais. Aplinka geopolitine prasme, tiek dėl Europos energijos krizės – nepalanki.
Daug įmonių, kurios priklausomos nuo elektros energijos ir dujų kainų, nėra apsidraudusios nuo šoko, patiria 6-7 kartus išaugusias elektros sąnaudas. Tai gali tapti veiksniu, kuris padidins bankrotų skaičių“, – svarsto N. Mačiulis.
Ekonomistas paaiškina, kodėl daugėja ir darbuotojų atleidimų. Tačiau jis šios situacijos nesureikšmina.
„Yra keli pavieniai atvejai. „Lietuvos geležinkelių“ veiklos specifika: sumažėjęs prekių tranzitas iš Baltarusijos, todėl yra mažesnis darbuotojų poreikis. Atmetus kelis didesnius atvejus, nelabai sureikšminčiau šios situacijos. Tai pavieniai masiniai atleidimai, todėl nemanau, kad tai nacionalinė problema, kuri pavirs į labai sparčiai augantį nedarbo lygį“, – sako N. Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį į šalies užimtumo statistiką, kuri rodo, kad turėjome geriausią ketvirtį per du dešimtmečius – sukurta 55 tūkst. naujų darbo vietų.
„Kaip tik iki šių metų pradžios turėjome itin opią problemą – darbuotojų trūkumą. Kas trečia Lietuvos įmonė visuose sektoriuose sakydavo, kad tai pagrindinė problema. Atvykusi ukrainiečių pabėgėlių banga padėjo iš dalies išspręsti problemą, matėme milžinišką užimtumo šuolį“, – pasakoja ekonomistas.
Be didelių įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, yra pramonės įmonių, atleidžiančių šimtus darbuotojų. N. Mačiulis paaiškina galimas to priežastis.
„Mažmeninės prekybos, bet ir gamybos sektoriuje matome didelę konkurenciją. Yra tokių situacijų, kad taip sparčiai augant darbo sąnaudoms – nuo metų pradžios minimalus atlyginimas padidėjo 15 proc., o vidutinis darbo užmokestis šiemet privačiame sektoriuje augo 16 proc. Yra įmonių, kurios dėl konkurencinio nepranašumo negali perkelti sąnaudų galutiniam vartotojui, negali pakelti savo kainų, belieka viena išeitis – atsisakyti dalies darbuotojų.
Manau, labai reali problema – taip sparčiai augant atlyginimams, ką matėme pastaruosius kelerius metus ir šiemet, kai kurios įmonės turės atsisakyti dalies darbuotojų, nes nesugebės mokėti tokių atlyginimų“, – komentuoja N. Mačiulis.
Jis patikina, kad praeitos finansinės krizės scenarijus nesikartos: „Galių drąsiai sakyti, kad nebus kaip 2008 m. Tuomet nedarbo lygis padidėjo iki 17 proc. tai labai mažai tikėtinas scenarijus. Manau, kad nedarbo lygis gali padidėti 1-2 proc., bet ne daugiau.“
„Tikėtina, kad ir dėl Rusijos, ir energijos krizės, ir tikėtino lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo matysime galimai didesnį bankrotų skaičių ir šiek tiek didėjantį nedarbo lygį ateinančius metus“, – apibendrina jis.
Visas LNK vaizdo įrašas:
